Jau dabar aišku, jog ateityje aukštosios mokyklos privalės stipriai keistis, kad prisitaikytų prie naujausių technologijų.

Sparčiai tobulėjančios kompiuterinės technologijos jau sudrebino ne vieną rinkos sektorių. Kam siųsti paprastą laišką, jei galiu keliais pelės spustelėjimais išsiųsti elektroninį? Kam pirkti popierinę knygą, jei galiu per kelias sekundes į savo kompiuterį ar elektroninę skaityklę parsisiųsti elektroninę mėgstamo kūrinio versiją? Kam pirkti popierinį bilietą kioske, jei prie kompiuterio galima nusipirkti elektroninį?
Tai tik keli pavyzdžiai, rodantys, kaip moderniosios technologijos keičia mūsų gyvenimą. Nors universitetai laikomi itin konservatyviomis ir sunkiai pokyčiams pasiduodančiomis institucijomis, interneto era neabejotinai privers keistis ir juos. Tad panagrinėkime, kokie pokyčiai mūsų galbūt laukia jau netolimoje ateityje.

Universitetai internete

Aptardamas priežastis, dėl kurių universitetas tiesiog privalo keistis, buvęs dėstytojas Stephenas Waltas nurodo kelias pagrindines priežastis. Visų pirma, pasak jo, tradicinės paskaitos nėra efektyvios. Reikia ieškoti įvairesnių būdų, kaip perduoti informacija, nes tradicinė forma, kai dėstytojas kalba, o studentai pasyviai konspektuoja ir iš esmės tik perrašo informaciją, yra neveiksminga.
Antra priežastis – siekis kaip įmanoma geriau panaudoti aukščiausios klasės dėstytojus. Viena vertus, būtų visiškai beprasmiška švaistyti šių dėstytojų talentą reikalaujant iš jų dėstyti elementariausius kursus, tebūnie tai ekonomikos ar filosofijos įvadas. Tokį specialistą reikia išnaudoti toje srityje, kurią tyrinėdamas jis yra daugiausiai pasiekęs. Tačiau sąnaudų atžvilgiu nėra efektyvu mokėti jam didžiulę algą ir apsiriboti tik tuo, kad paskaitą ar seminarą išgirstų geriausiu atveju keli šimtai auditorijoje sėdinčių jaunuolių. Būtina siekti, kad šių specialistų skleidžiamos žinios pasiektų kuo platesnę auditoriją. Būtent čia į pagalbą ir ateina moderniosios technologijos, ypač internetas.
Trečia priežastis, pasak S.Walto, vadinančio save realistu ideologiniame amžiuje, yra faktas, kad technologijų pažanga lemia, jog informacijos perdavimo sąnaudos dabar yra kone nulinės. Paskaitas paprasčiausiai galima platinti internete tiek įkeliant tekstus, tiek rengiant tiesiogines transliacijas ar vėliau paskelbiant vaizdo įrašą. Baimintis, kad dėl to sumažės universitete norinčių studijuoti žmonių, neverta. Tyrimai to neužfiksavo, o toks aukštojo mokslo flagmanas, kaip Masačusetso technologijos universitetas, dalį savo paskaitų jau dabar padarė laisvai prieinamas internete.
Tiesa, dalis ekspertų vis dėlto teigia, kad nukentėti gali tos aukštosios mokyklos, kurios didžiąją dalį finansavimo gauna iš studijų įmokų, o ne stipendijų ir paramos už atliekamus aukščiausio lygio tyrimus.
Bet kokiu atveju universitetų žengimas į virtualią erdvę – neišvengiamas. Tokie JAV universitetai, kaip Diuko, Johno Hopkinso, Prinstono, Stanfordo ar Pensilvanijos, jau ėmėsi bendradarbiauti su privačiu interneto konsorciumu „Coursera“, kurio svetainėje kiekvienas norintis gali be jokio mokesčio užsiregistruoti į šių aukštųjų mokyklų siūlomas virtualias paskaitas.
Galiausiai, pasak S.Walto, ateityje neabejotinai matysime daugybę eksperimentų, kai universitetai, siekdami tiek gerinti mokslo kokybę, tiek pritraukti studentų, imsis įvairiausių eksperimentų, kad atrastų geriausią aukštojo mokslo formulę. Jo teigimu, veikiausiai vertėtų mažinti paskaitose praleidžiamą laiką ir dalį tų paskaitų perkelti į virtualią erdvę. O štai auditorijose laikas turėtų būti išnaudojamas moksliniams tyrimams ir diskusijoms.
Baimintis, kad tradicinis universitetas visiškai nunyks, ko gero, neverta, nes aukštasis mokslas nėra tik elementarus žinių perteikimas. Tai ir socializacija, kuri vyksta universitetų miesteliuose, auditorijose. Tad kompiuteris, nors ir vaidins vis didesnį vaidmenį, aukštojo mokslo nemonopolizuos.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.