Rūpinimasis sveikata vis dažniau iš gydytojų kabinetų perkeliamas ant pačių žmonių pečių ir į jų mobiliuosius telefonus bei panašius sveikatos stebėsenos prietaisus. Spėliojama, kada tai sukels medicinos revoliuciją.

Pernai 27-erių metų vilnietis Tomas Bartnykas sužinojo turintis problemų dėl širdies. Jam buvo prisakyta pradėti sportuoti, bet ėmus lankytis sporto klube paaiškėjo, kad širdis vis tiek nedirba, kaip turėtų.
„Tada man rekomendavo daugiau vaikščioti, pamažu vis didinant krūvį. Kadangi neįsivaizdavau, kiek per dieną vaikštau ir nuo ko turėčiau pradėti, išbandžiau žingsnius skaičiuojančią programėlę išmaniajame telefone. Tai tikrai padėjo įsivažiuoti ir stebėti savo aktyvumą. Jei matydavau, kad trūksta žingsnių, išeidavau pasivaikščioti. Galiausiai viskas susitvarkė“, – pasakoja Tomas.
Išmanieji telefonai, planšetiniai ir delniniai kompiuteriai bei panašūs įrenginiai jau tampa kasdienybe, tad natūralu, kad jų įtaka neaplenkia ir sveikatos apsaugos. Dar niekada stebėti savo ar net visuomenės sveikatos nebuvo taip paprasta, kaip dabar. Apibūdinti šiai naujai praktikai imta vartoti net atskirą terminą – m. sveikata, arba mobilioji sveikata (angl. “mHealth”, “mobile health”), taip išskiriant ją iš platesnės e. sveikatos srities.
Tomas išsprendė sveikatos problemas sekdamas savo fizinį aktyvumą, tačiau iš tiesų mobiliųjų įrenginių panaudojimas gali būti kur kas platesnis. Šiandien išmaniaisiais telefonai (tiksliau, mobiliosiomis programėlėmis) galime fiksuoti svorį, miego trukmę ir kokybę, išgeriamo vandens kiekį, stebėti savo mitybą, pamatyti, kaip sekasi mažinti cigarečių ar suvartojamų alkoholio vienetų skaičių, ar net nustatyti streso lygį, prižiūrėti laikyseną bei daug kitų dalykų. Dabar netgi juokaujama, kad nebėra nieko, ko negalėtume išmatuoti (aišku, visad kyla klausimas, kiek tai tikslu). Ši m. sveikatos kryptis ne tik skatina sveikesnę gyvenseną (vykdoma ligų prevencija) – pablogėję rodikliai gali pagelbėti anksti pastebėti įvairias ligas.
Be to, mobilieji įrenginiai gali tapti ir pagalbine priemone „rimtojoje“ medicinoje – tiek diagnozuojant ligas, tiek jas gydant. Vis dėlto, kaip pastebi VU ligoninės Santariškių klinikų informatikos ir plėtros centro direktorius Romualdas Kizlaitis, dažniausiai gydytojai prisibijo sprendimų, kuriuose patys tiesiogiai nedalyvauja, ir nepasitiki automatine diagnostika. „Kita vertus, jei kalbame apie tai, ar jie patys naudotųsi panašiomis programomis, kad šios palengvintų darbą, tai požiūris būtų kur kas palankesnis“, – neabejoja centro direktorius.

Jaučiamės atsakingesni už save

Į mobiliųjų technologijų suteikiamą galimybę stebėti sveikatą neretai žvelgiame kaip į atrakciją, tačiau vienoje vietoje turėti tiek daug duomenų apie savo organizmą tikrai naudinga. Žinant tikrąją padėtį ir matant, kaip ji keičiasi elgiantis vienaip ar kitaip, lengviau pakeisti įpročius, kad taptume sveikesni. Ekrane nuolat pasirodantys skaičiai, įvertinantys pažangą ar “prikaišiojantys” dėl nepakankamų pastangų, leidžia suvokti, kiek daug lemia kasdienis mūsų elgesys. Gal sąžinę ir nuramins pasiteisinimas „išgersiu dar vieną bokalą alaus – juk nieko blogo nenutiks“, bet suprastėję rodikliai puikiai parodys, kaip yra iš tikrųjų.
„Šiandien tiesiog ant riešo gali turėti visą asmeninio treniravimosi sistemą, sujungtą su išmaniuoju telefonu, kuri išanalizavusi tavo veiksmus iškart pateikia grįžtamąjį ryšį“, – sako „Samsung Elctronics Baltics“ verslo padalinio vadovas Tomas Deržanauskas.
Taigi išmaniosios technologijos padeda įsitraukti į nuoseklų sveikatos gerinimo procesą ir neiškrypti iš vėžių, o jei viską dar patraukliau nuspalvina galimybė varžytis su kitais, geresnio rezultato tikimybė dar padidėja.
Pasak T.Deržanausko, konkurencinis aspektas ypač žavi jaunimą. Pagal tai, kokia sporto programėle žmonės naudojasi, susidaro net tam tikros virtualios bendruomenės, kuriose dalijamasi informacija ir lenktyniaujama.
„Tarkime, kas nors paskelbia, kad nuo Gedimino pilies iki Žaliųjų ežerų dviračiu nuvažiavo per tokį laiką, ir meta iššūkį – ar padarysite geriau, – duoda pavyzdį pašnekovas. – Jaunimas yra stipriai paskendęs technologijų pasaulyje ir veikla be jų jiems sunkiai įsivaizduojama. Kai jas pasitelkiant sportas, aktyvi gyvensena tampa lengvai stebimu, patraukliu dalyku, tai gali duoti tikrai gerų rezultatų.“
O sveikatos specialistai sutaria, kad jei žmonės išsiugdytų sveikesnius įpročius, stipriai sumažėtų mirštamumas nuo šiuo metu daugiausiai gyvybių nusinešančių ligų.

Ateitis jau čia

Nežinia, kaip medicinos srityje, bet profesionaliajame sporte nuolatinis sveikatos rodiklių stebėjimas neabejotinai pasiteisino. Tarkim, dėl to Anglijos nacionalinė regbio septyneto komanda sugebėjo išvengti maždaug 80 proc. minkštųjų audinių traumų. Užteko kiekvienam žaidėjui per treniruotes pradėti naudotis keletu papildomų prietaisų, iškart siunčiančių duomenis į kompiuterio ekraną. Juos įvertinęs specialistas iš įvairių subtilių pakitimų (pavyzdžiui, sumažėjusio vidutinio greičio ar pusiausvyros sutrikimo) gali pamatyti komandos žaidėjams gresiančias traumas bei ligas, o jie patys tai pajustų tik po kurio laiko.
Kaip ir kiekviena nauja sritis, m. sveikata turi ir vizionierių, ir kritikų. Pirmieji kalba apie į mokslinę fantastiką panašią medicinos ateitį, o kiti tvirtina, kad tai niekada neužtikrins pakankamo tikslumo ir į medicinos srityje jokių revoliucijų nesukels. Kadangi vidutinis laikotarpis, reikalingas, kad reikšminga naujovė taptų standartine klinikine praktika, yra maždaug 17 metų, kaip bus iš tikrųjų, dabar spręsti sunku. Vis dėlto inovatoriai jau gali pasigirti gerais rezultatais.
Beje, šią sritį, tai yra mobiliųjų programėlių kūrimą ir tobulinimą, rimtai traktuoja ir prie to dirba daug prestižinių universitetų mokslininkų. Tarkim, pirmą vietą pasaulio universitetų reitinge užimančiame Masačusetso technologijos universitete JAV dirbantis profesorius Alexas Pentlandas sveikatos stebėseną siekia pakelti į naują lygį. Jis tobulina programėlę, kuri automatiškai padėtų užfiksuoti depresijos ar potrauminio streso ženklus tiesiog pagal tai, kaip žmogus naudojasi savo telefonu. Pasirodo, iš įvairių smulkių (ir iš pirmo žvilgsnio nesvarbių) požymių galima spręsti apie asmens socializaciją, aktyvumą ar net susikoncentravimą, o toliau – ir apie psicihinę būseną.
Pagal ką įmanoma spręsti apie susikoncentravimą? Kad ir pagal tai, kaip dažnai skaitai naujienas, žiūri vaizdo klipus ar naršai po trumpųjų žinučių archyvą. Apie socializaciją? Pavyzdžiui, kaip dažnai skambini ar rašai kitiems žmonėms. Arba pasitelkus „Bluetooth“ ryšį galima nustatyti, kaip dažnai buvai tarp kitų žmonių (vieni telefonai „jaučia“ kitus).
Negana to, A.Pentlandas įsitikinęs, kad išmanieji telefonai gali suvaidinti didelį vaidmenį išvengiant užkrečiamųjų ligų plitimo. Taigi panašiu principu (vertinant pakitusį užsikrėtusiųjų elgesį) siekiama sukurti programėlę, padėsiančią užfiksuoti ir sustabdyti, pavyzdžiui, gripo plitimą (pasak mokslininko, kad žmogus apsikrėtė, galima nustatyti kone 80 proc. tikslumu) ir perspėti neužsikrėtusiuosius, kur verčiau nesilankyti.
Dar ryškesnis vardas plėtojant šią sritį – genomikos profesoriaus, kardiologo Erico Topolo, parašiusios knygą „Kūrybinga medicinos destrukcija“, kurioje jis išdėsto savo viziją, kaip išmaniosios technologijos yra taikomos ir galėtų būti pritaikytos sveikatos reikmėms. Jis pats yra puikus pavyzdys, kokių galimybių tai suteikia. Profesorius po oda yra implantavęsis plonytę, plauko storumo mikroadatą ir bet kada, pažiūrėjęs į savo išmaniojo telefono ekraną, gali sužinoti, koks gliukozės kiekis jo kraujyje. Be abejonės, tokia priemonė taptų didele pagalba sergantiesiems diabetu.
„Naudodamiesi biosensoriais galime išmatuoti bet kokius fiziologinius rodiklius – kraujospūdį, gliukozės kiekį, deguonies koncentraciją kraujyje – ir šiuos duomenis belaidžiu ryšiu per išmaniuosius telefonus nusiųsti gydytojams. Tai reiškia, kad gydytojas turi panoraminį, didelės raiškos ir pakankamai išsamų vaizdą apie pacientą, taigi gali tuo pasinaudoti įvertindamas ir paskirdamas gydymą“, – aiškina E.Topolas.
Negana to, taip galima pagerinti ne tik atskirų individų, bet ir bendruomenės sveikatą – tai ypač aktualu besivystančiose, vargingose šalyse. Čia pasiteisina kitas tokio tipo įrenginių pranašumas – jie pigūs, tad pakankamai kokybiška sveikatos apsauga gali būti užtikrinama santykinai labai mažomis sąnaudomis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.