Apie Kauno technologijos universiteto profesorių išradėją Arminą Ragauską su pagarba kalba mokslininkai nuo Europos iki Japonijos. Jie stebisi, kaip tokios mažos šalies mokslininkams pavyko sukurti prietaisą, kurį didžiausi mokslo protai visame pasaulyje nesėkmingai mėgina sukurti jau visą šimtmetį.

Su A.Ragausku sutariame susitikti Kaune, viename universiteto fakultetų įsikūrusioje profesoriaus vadovaujamoje Telematikos mokslo laboratorijoje, kurioje ir kuriami pasaulį stebinantys technologiniai išradimai.
Tiesa, įžengus į Telekomunikacijų ir elektronikos fakultetą iš pradžių atrodo sunku patikėti, kad būtent čia ir gimsta aukštosios technologijos. Tai vienas tų gremėzdiškų sovietinių monstrų, kuriame technologijų pažanga iš pirmo žvilgsnio nė nekvepia. Priešingai – laikas čia tarsi sustojęs.
Bet užkopiame į ketvirtąjį aukštą, susitinkame su profesoriumi ir kartu su juo praveriame Telematikos mokslo laboratorijos duris. Ir išsyk patenkame tarsi į visiškai kitą pasaulį. Modernia įranga aprūpintoje laboratorijoje virte verda darbas: grupė mokslininkų ne iš bet kur, o iš žymiosios JAV kosminių tyrimų agentūros NASA mokslų instituto čia atlieka KTU sukurto unikalaus prietaiso – neinvazinio galvospūdžio matuoklio – bandymus. Mokslininkai iš Jungtinių Valstijų Kaune vieši jau ketvirtą kartą.
„Be mūsų jie į Marsą neišskris“, – konstatuoja prof. A.Ragauskas.
Bet kuo gi netgi garsiąją NASA agentūrą sudomino lietuvių sukurtas prietaisas ir ar išties KTU mokslininkams pirmiesiems pavyko padaryti tai, kas jau kone šimtmetį mokslo pasaulyje atrodė neįmanoma?

Amerikiečių mokslininkė: tai iš tiesų unikalu

Taigi kodėl NASA jau kelintą kartą atsiuntė į Kauną savo mokslininkų grupę? „Yra nesuprantama, kodėl padirbėjus tarptautinėje kosminėje stotyje ilgesnį laiką, nors kai kam pakanka joje pabūti vos savaitę, astronautams pradeda tinti smegenys. Šis fenomenas kol kas nesuprastas. O tinstant smegenims deformuojasi akies obuolys ir sutrinka regėjimas. Deja, astronautams, pasireiškus tokiam sindromui, grįžus į Žemę jau niekas negali padėti, nes tie simptomai ir po metų nepraeina. Tokių pažeistų astronautų skaičius nuolat didėja, – pasakoja prof. A.Ragauskas. – Klausimas toks: pirma, kaip tą sindromą suprasti, antra, kaip jį valdyti ir kaip gydyti tuos astronautus žemėje. Pagaliau kaip atrinkti ar treniruoti žmones kelionei į Marsą, kuri trunka 500 dienų pirmyn ir dar antra tiek atgal. Tai labai rimta problema ir vienas NASA prioritetų. JAV nacionalinė aeronautikos agentūra stebi viso pasaulio mokslinius ir technologinius laimėjimus ir neranda nieko geriau, nei turime mes. Mums pavyko sukurti technologiją, kuri šiandien vienintelė pasaulyje gali tiksliai ir patikimai matuoti smegenų tinimo procesą ir leidžia pažinti astronautų regėjimą pažeidžiantį sindromą. Na, o šiuo metu NASA komandos nariai mūsų laboratorijoje atlieka fiziologinius eksperimentus ir mokosi dirbti su mūsų aparatūra, nes ji po šių vizitų atsiras Hiustone, kur bus vykdomas didelis bendras projektas – mūsų sukurtas prietaisas bus naudojamas darbui su astronautais bei vienos stambiausių JAV ligoninių pacientais. Mūsų technologija stipriai patentuota ne tik JAV, bet ir Europoje, Japonijoje. Turime ne vien neinvazinę galvospūdžio matavimo technologiją, o visą kompleksą technologijų, ir labai įdomu, kad Lietuvoje susiformavo tokia stipri mokslininkų grupė, kuri gali spręsti labai svarbias medicinai problemas.“
Su NASA bendradarbiaujančio instituto Hiustone, atsakingo už astronautų sveikatą (angl. National Space Biomedical Research Institute, NSBRI), mokslininkė Dorit Donoviel patvirtino, kad apie 20 proc. astronautų pabuvę kosminėje erdvėje ilgesnį laiką patiria nepagydomus regėjimo sutrikimus. Pasak D.Donoviel, pasitaiko atvejų, kai į žemę grįžtantys astronautai net nebepajėgia įskaityti instrukcijų. „Tai labai pavojinga, todėl mes ieškome technologijų, kurios galėtų padėti astronautams išvengti tokių problemų. Domimės lyderiaujančiais moksliniais tyrimais pasaulyje, kurie užtikrintų saugų žmonių gyvenimą ir darbą kosmose, – pasakojo amerikiečių mokslininkė. – Kartu su NASA išžvalgėme visą pasaulį, išbandėme daugybę skirtingų technologijų ir galiu pasakyti, kad ši technologija, kurią išrado prof. Ragauskas su komanda, yra vienintelė, kuri leidžia neinvaziniu būdu tiksliai išmatuoti galvospūdį realiu laiku. Tai iš tiesų unikalu, ši technologija gali pakeisti ne tik astronautų gyvenimo kokybę, bet ir visą mediciną, nes tikslus neinvazinis galvospūdžio matavimo prietaisas reikalingas daugybei pacientų visame pasaulyje.“
Taigi JAV kosmoso agentūrai NASA atstovaujantys amerikiečių mokslininkai patvirtina, kad lietuvių mokslininkų sukurtas prietaisas gali sukelti tikrą revoliuciją medicinoje.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-3-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.