Mokslininkai skelbia atradę aštuonis naujus pasaulius, du iš jų – panašiausi į Žemę iš visų iki šiol atrastųjų.

Sausio pradžioje per Amerikos astronomijos draugijos susitikimą pranešta apie Keplerio kosminiu teleskopu užfiksuotus aštuonis naujus pasaulius.

Bent trijų šių egzoplanetų (t.y. esančių ne Saulės sistemoje) – nors gali būti ir visų aštuonių – orbitos išsidėsčiusios potencialiai gyventi tinkamoje zonoje. Paprasčiau tariant, jų atstumas nuo žvaigždžių yra toks, kad skysčiams įmanoma kauptis planetų paviršiuje ir taip sukurti tinkamas sąlygas gyvybei atsirasti. Čia ne taip karšta, kad vanduo išgaruotų, ir ne per šalta, kad jis suledėtų.

Du iš naujų pasaulių ypač panašūs į Žemę: ir dydžiu, ir paviršiaus „tinkamumu“ (yra uolėti), ir panašiu šviesos kiekiu, gaunamu iš savo žvaigždžių – raudonųjų nykštukių. „Esame arčiausiai to, kad surastume Žemės dvynę netoli kitos žvaigždės“, – patikino Keplerio mokslo biuro atstovas Fergalas Mullally.

Nors šios egzoplanetos atrodo daug žadančios galimo gyvybės egzistavimo požiūriu, ar ten tikrai yra gyvybė, mokslininkai negali pasakyti. Planetų paviršiaus temperatūra priklauso nuo atmosferos sudėties ir tirštumo, o apie tai nieko nežinoma. Taigi, nors egzoplanetos atrastos, astronomų dar laukia didžiulis darbas: atradus pasaulius, kuriuose galėtų egzistuoti gyvybė, JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) superkompiuteriu atliekama sudėtinga duomenų analizė – bandoma apskaičiuoti tokio reiškinio tikimybę. Tyrėjai apie metus analizuoja duomenis, vaizdus, gaunamus iš didelės skiriamosios gebos kosminių teleskopų, kad patikrintų prognozes. Šiuo metu atrasta daugiau nei tūkstantis egzoplanetų.