"Veido" archyvas

Gilūs “krateriai” asfalte – tikras peilis važiuoklei ir padangoms. Mes norime sužinoti, kokį pavojų jie kelia automobiliui, todėl skirtingu greičiu važiavome per duobes aštriais kraštais.

Sniegas nutirpo ir atsivėrė gilios kelio “žaizdos”. Duobėmis nusėtos beveik visos mūsų gatvės. Nors kelininkai šiais laikais dirba meistriškai, deja, visos duobės dar negreitai bus užlopytos. O kai jos nesutvarkytos, gatvių “kariesas” ir toliau sparčiai plinta asfaltu. Tie, kas nepastebės šių grėsmingų spąstų, rizikuoja gerokai apgadinti pakabą ir padangas, kurių remontas kainuos nemažą pinigų sumą. Kaip tokiais atvejais nukenčia automobiliai, atlikę bandymą savo kailiu patyrė “Auto Bild” žurnalo ekspertai. Tam jų pasirinktas Audi A4 automobilis turėjo ratais pervažiuoti beveik dešimties centimetrų gylio duobę aštriais kraštais 30, 60 ir 100 km/h greičiu. Rezultatas: jau važiuojant 60 km/h greičiu, padanga buvo nepataisomai sugadinta, nors duobė pažeidė tik šoninę jos pusę.

Išties pikta, nes automobilio savininkui, tokiais atvejais atsiranda nenumatytų išlaidų. Mūsų patarimas: pranešti apie išmuštas duobes kelių policijai arba atsakingoms tarnyboms. Dažniausiai į tokius pranešimus greitai sureaguojama ir bent jau paminėta kelio dangos pažeidimo vieta sutvarkoma.
ABL inf.

Pažeidimą išduoda šie požymiai

Per vėlai pastebėta išmušta kelio duobė? Dažniausiai tai suprantame jausdami, kad mašina tapo kitaip vairuojama:

► Važiuojant tiesiai, vairaratis pasisukęs į šoną: skersinė vairo traukė arba kitos detalės sulenktos, išderinta važiuoklės geometrija.

► Iš padangos lėtai išeina oras: pažeistas padangos šonas arba ratlankio kraštas. Patarimas: skyles galima rasti muiluotą vandenį purkštuvu purškiant ant padangos.

► Stabdžių pedalo pulsavimas stabdant: stabdžių diskas nukentėjo nuo šoninio smūgio.

► Bildėjimas iš priekinės ašies: pažeistas skersinis stabilizatorius, išmušti ratų guoliai.

Dėl kiekvieno iš išvardintų požymių automobilis netikėtai gali tapti nevaldomas. Todėl jūsų pačių saugumui pajutus bent menkiausią įtarimą, reikia kuo skubiau važiuoti į servisą, kad būtų nustatyti atsiradę pažeidimai.

Duobių padaryti nuostoliai: tai priklauso nuo važiavimo greičio

Užduotis nelengva: rasti išmuštą gilią duobę aštriais kraštais ir pervažiuoti ją skirtingu greičiu. Vėliau nustatyti, kokiu greičiu važiuojant kokios automobilio detalės sugadinamos.

Tačiau kur rasti bandymui tinkamą duobę? Atrodo, kad mūsų keliai nusėti “kraterių”, deja, realybė yra kitokia: kiek tik akys užmato, nėra nė vienos reikiamo gylio duobės. Tik po ilgų paieškų nuošaliame kelio ruože randama tinkama duobė; galiausiai per šį bandymą neturi būti keliama grėsmė jokiam kitam eismo dalyviui. Svarbu žinoti, kad padangos “įsimena” pažeidimus, t.y. net važiuojant per duobę nedideliu greičiu gali būti sugadintas padangos  karkasas. Tokio pažeidimo iš išorės nematyti, bet tokia padanga taps tiksinčia sulėtinto veikimo bomba.

30 km/h

Daug išmuštų duobių yra šalutiniuose keliuose ir 30 km/h greičio zonose. Tai mūsų praktinio bandymo pirmoji greičio riba. Pervažiavę duobę 30 km/h greičiu, nepastebėjome jokių važiuoklės ar padangų sugadinimo požymių. Vis dėlto išlieka šiokia tokia rizika, kad įtrūkę padangos karkaso siūlai gali būti sugadinti ir tai bus vėlesnio padangos sprogimo priežastis.

60 km/h

Gyvenvietėse kelio ženklai dažniausiai nurodo 60 km/h leistiną važiavimo greitį. Mums tai  yra vidutinis greitis važiuojant per išmuštą duobę. Aštrios duobės briaunos buvo negailestingos mūsų bandomojo automobilio padangai. Dėl vadinamojo gyvatės kirčio, t.y. prakirsto rato, padangos oro slėgis lėtai mažėja. Padangos šonas sugadintas nepataisomai.

100 km/h

Už gyvenvietės ribų galima važiuoti 100 km/h ar net didesniu greičiu. Tai yra maksimalus mūsų bandomojo važiavimo per išmuštą duobę greitis. Koks garsus sprogimas! Oras iš padangos išeina akimirksniu, nepaisant to, automobilį pavyksta stebėtinai lengvai suvaldyti. Padangos ir ratai smarkiai sugadinti ir tinka tik sąvartynui, tačiau ant važiuoklės nematyti jokių akivaizdžiai pastebimų pažeidimų.

Kas atlygins žalą?

Valstybė patirtą žalą atlygina tik itin retais atvejais, pvz., jeigu kelio savininkas (miesto ar rajono savivaldybė) nei pašalino kelio duobę, nei perspėjo apie pavojų pastatydamas kelio ženklą. Tačiau atsakomybė tenka ir vairuotojui: jis turi būti važiavęs leistinu tame kelio ruože greičiu ir vis tik neturi būti turėjęs galimybės laiku išvengti pavojaus. Jei vis dėlto taip įvyko, svarbu nufotografuoti padarytą žalą automobiliui ir duobę, nurodyti įvykio laiką bei vietą ir apie patirtą žalą kaip galima greičiau pranešti policijai (taip pat kelių remonto įmonei, savivaldybės ar rajono kelių tarnybai). Jei už šį kelią atsakinga valdžios įstaiga neturi pinigų, tai kasko draudimu automobilį apdraudusi bendrovė turi galimybę atlyginti finansinius nuostolius. Tačiau dėl franšizės ir draudimo koeficiento už vairavimo drausmingumą tokia žalos atlyginimo schema apsimoka tik esant dideliems važiuoklės pažeidimams.

Patarimas

Pavasarį keliai atrodo tarsi sulopyti kilimai. Ir išsisukti sakant, jog nesitikėjote išmuštų duobių asfalte, nepavyks. Juose galioja viena taisyklė: sumažinti greitį ir dėl savo pačių saugumo važiuoti dėmesingai. Siekiant apsaugoti padangų šonus, reikia šiek tiek (nuo 0,3 iki 0,5 baro) padidinti padangų oro slėgį. Privalumas: padangos bus stabilesnės, geriau apsaugotos nuo prakirtimo.

Jei vis dėlto išmušta duobė pastebima per vėlai ir jos neįmanoma išvengti, patartina vengti staigiai stabdyti ar stipriai pasukti vairą. Karštligiški manevrai gali būti daug didesnių ratų ir važiuoklės pažeidimų priežastis.