"Veido" archyvas

Lietuvių sukurtus lazerius naudos kitų šalių LCD monitorių bei saulės elementų gamintojai

Jei bus protingai ir strategiškai išnaudotos, aukštosios technologijos Lietuvai gali atverti kelius į pasaulines rinkas ir paversti mūsų šalį turtinga bei pažangia.

Lietuva jau ne pirmus metus deklaruoja siekį tapti regiono technologijų centru. Tačiau kol kas aukštosios technologijos Lietuvoje sudaro tik labai nedidelę bendrojo vidaus produkto dalį.

Akivaizdu, kad mūsų šaliai šioje srityje reikalingas proveržis, ir jis, tiek mokslininkų, tiek politikų, tiek verslininkų teigimu, per artimiausią dešimtmetį tikrai įmanomas. Juo labiau kad atspirties taškas yra gana aukštai. Jau dabar Lietuva didžiuojasi sukurtais unikaliais vaistais, lazeriais, lietuvių išrastomis technologijomis, leidžiančiomis kurti naujus produktus ir paslaugas.

Štai pernai JAV vykusioje prestižinių apdovanojimų “Prism Awards for Photonics Innovation” ceremonijoje Lietuvos bendrovei “Ekspla” įteiktas kone “Oskarą” atitinkantis apdovanojimas – bendrovės sukurtas lazeris NT-200 pripažintas pažangiausiu pasaulyje 2010 metų gaminiu moksliniams bandymams skirtų lazerių kategorijoje. Šis lietuvių sukurtas lazeris yra pirmasis pasaulyje kilohercinis derinamojo bangos ilgio lazeris ir atveria naujų medžiagų tyrimo galimybių.

Galima didžiuotis ir prieš keletą metų sukurtais ir dabar jau visoje Europoje pripažįstamais vaistais nuo vėžio: žmogaus granulocitų kolonijas stimuliuojančio faktoriaus preparatą G-CSF, daugiausia skirtą chemoterapijos sukeltai neutropenijai gydyti, bendradarbiaudama su partneriais sukūrė “Teva” antrinė bendrovė “Sicor Biotech”.

Lazeriai ir biotechnologijos bus svarbiausi

Pagal patvirtintą Aukštųjų technologijų plėtros 2011–2013 m. programą, Lietuva artimiausiais metais koncentruosis į biotechnologijų, mechatronikos, lazerių, informacinių technologijų, nanotechnologijų bei elektronikos sritis. Kurios iš jų Lietuvai būtų pačios svarbiausios ir naudingiausios?

Visi kalbinti pašnekovai sutinka, kad svarbiausia – nesiblaškyti ir nesivaikyti naujų, neišbandytų sričių, kuriose neturime patirties. “Investuoti į naujų aukštųjų technologijų kūrimą būtų labai rizikinga, o investicijų į pasirinktąsias kryptis, jau išėjusias į pasaulinę rinką ir turinčias mokslinį įdirbį, rizika kur kas mažesnė”, – teigiama švietimo ir mokslo ministro bei ūkio ministro patvirtintoje 2011–2013 m. programoje.

Su tuo visiškai sutinka bendrovės “Ekspla” generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas. Jo nuomone, būtina plėtoti jau pažintas sritis, išnaudoti jas kuriant naujus produktus, juo labiau kad nuo nulio sukurti naują technologiją trunka apie dešimtmetį. Tarkime, jau dabar kai kurie mūsų lazeriai naudojami gaminant LCD monitorius, saulės elementus, ir nors pastaroji rinka yra nauja, lietuvių išradimas buvo pradėtas kurti prieš dešimtmetį.

“Labai gaila, kad Lietuvoje beveik neliko puslaidininkių pramonės, kuri galėtų pasinaudoti vietos lazerių technologijų išradimais. Tačiau, pavyzdžiui, lietuviškai maisto pramonei galėtų praversti biotechnologijų pažanga, o apskritai aukštųjų technologijų įmonės gali padėti tradicinei pramonei atsinaujinti ir kurti didesnę pridėtinę vertę”, – tikina K.Jasiūnas.

Jis prognozuoja, kad per dešimtmetį lazerių bei biotechnologijų sektoriai pasieks didelę pažangą ir taps nebe nauja, o tradicine pramone. Juk vien pastarąjį dešimtmetį lazerių industrija augo po 15–20 proc. per metus, tad potencialas yra labai didelis.

Ir oficiali Vyriausybės prognozė skelbia, kad šio sektoriaus pardavimo metinė apimtis po dvejų metų sieks 250 mln. Lt, eksportas sudarys ne mažiau kaip 80 proc., šiame sektoriuje dirbs apie 700 darbuotojų.

Kai kalbama apie biotechnologijas, svarbiausia, kad ši rinka kuo labiau plėstųsi. Kol kas šalyje šiuolaikinių biotechnologijų srityje veikia tokios įmonės, kaip “Thermo Fisher Scientific” Lietuvos padalinys, kuriantis biologinius genų inžinerijos, molekulinės biologijos, medicininės diagnostikos produktus. Sėkmingai veikia ir UAB “Sicor Biotech”, daugiausiai dėmesio skirianti baltyminės kilmės vaistų kūrimui ir gamybai, taip pat uždaroji akcinė bendrovė “Biocentras”, orientuota į mikroorganizmų naudojimą teršalams šalinti.

Biofarmacinės paskirties rekombinantinių baltymų preparatų gamybą vykdo kompanija “Profarma”, o uždaroji akcinė bendrovė “Sorpo” užsiima medicinine molekuline diagnostika.

Šiose šalies įmonėse dirba per 400 darbuotojų, o metinė jų apyvarta siekia apie 200 mln. Lt. Na, o produkcija kol kas eksportuojama į 86 valstybes.

Ir nors Lietuvoje šios pramonės apimtys dar palyginti nedidelės, uždarosios akcinės bendrovės “Ernst & Young Baltic” ekspertų vertinimu, ji yra viena didžiausių Vidurio ir Rytų Europos valstybėse.

Galima prognozuoti, kad per artimiausius keletą metų šie skaičiai padidės 10–15 proc., o per dešimtmetį didžiausias proveržis bus pasiektas farmacinės paskirties baltymų, fermentų ir nukleorūgščių chemijos ir biochemijos, prokariotinių ir eukariotinių ląstelių molekulinės biologijos tyrimo srityse, didelės pažangos tikimasi ir bioinformatikos bei ekologinės biotechnologijos srityje.

Prognozuojama, kad jau artimiausiais metais, remiantis genomikos, proteomikos ir fundamentinių tyrimų žiniomis, bus sukurtos konkurencingos fermentų su programuojamomis savybėmis ir patogenų diagnostikos priemonių gavimo technologijos, pirmos transgeninės, patogenams atsparios augalų veislės. Išplėtus vėžinių ląstelių paviršinių žymenų spektrą, bus pasiūlyta metodų, suteikiančių galimybių tiksliau ir greičiau identifikuoti piktybinį procesą organizme.

Pasitelkus šiuolaikines ląstelės molekulinės biologijos žinias, bus sukurtos metodikos, įgalinančios gaminti naujos kartos vaistus, skirtus individualizuotam vėžio gydymui.

Analizuojant kamieninių ląstelių terapines galimybes, ypač daug dėmesio bus skiriama suaugusio individo kamieninių ląstelių tyrimui ir jų taikymui gydymo tikslams, atsiras glaudus ryšys tarp mokslo, sveikatos apsaugos sistemos ir biotechnologijų įmonių, rengiančių priedus šioms specifinėms ląstelėms auginti. Bus sukurtos suaugusio individo kamieninių ląstelių naudojimą reglamentuojančios metodikos, įsteigti tokių ląstelių bankai.

Iki 2013 m. biotechnologijų pramonėje tikimasi sukurti 200 naujų darbo vietų, o metinė realizacija gali pasiekti 0,4–0,5 mlrd. Lt. Į šias sritis tikimasi pritraukti apie 100–200 mln. Lt užsienio investicijų.

Mechatronika svarbi, bet dar neproduktyvi

Dar viena svarbi Lietuvai technologijų sritis – mechatronika. Lietuvoje jai galima priskirti iki 20 proc. visos apdirbamosios ir gavybos pramonės, visų pirma mašinų, prietaisų, elektros ir elektronikos. Be to, mechatronikai priskirtina nemaža dalis paslaugų pramonės šakų – ryšių, medicinos ir kitų gaminių. Beveik visose Lietuvos pramonės šakose yra tarptautiniu mastu konkurencingų įmonių, gaminančių aukštosiomis technologijomis grįstus produktus, priskirtinus mechatronikai.

Dar daugiau įmonių mechatronines technologijas taiko tradiciniams produktams – maistui, aprangai, baldams, buitinei chemijai gaminti, nors pagal gaminamą produkciją priklauso vidutinių ar net žemųjų technologijų grupėms (pavyzdžiui, bendrovės “Lifosa”, “Snaigė”, “Achemos” grupės įmonės ir kitos).

Vis dėlto su mechatronika susijusių pramonės šakų produktyvumas Lietuvoje menkas: vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė siekia 3,5–7 tūkst. JAV dolerių, nors išsivysčiusių valstybių vidurkis – maždaug 50 tūkst. dolerių.