aukstasis_mokslas

Didžiausios kompaktinių diskų gamintojos Baltijos šalyse „BOD Group“ rinkodaros ir pardavimų direktorius Ričardas Sartatavičius įsitikinęs, jog neturint aukštojo išsilavinimo, šiandien įsitvirtinti darbo rinkoje ir gauti padorų atlyginimą – mažai šansų.

„Žinoma, viskas priklauso nuo darbo pobūdžio. Jeigu darbas nereikalauja aukštos kvalifikacijos, tai viena. O, jei žmogus, pavyzdžiui, atlieka mokslinį, tiriamąjį darbą, tai natūralu, kad turėdamas aukštąjį išsilavinimą bei aukštesnį mokslinį laipsnį, savo srityje jis gali gauti didesnį atlyginimą. Verslo pasaulyje panašiai – kuo asmuo labiau išsilavinęs, kuo jo įgyta specialybė šiuolaikiškesnė, tuo labiau jis gali pretenduoti į aukštesnes, o tuo pačiu ir į geriau apmokamas pareigas“, – pasakojo R. Sartatavičius. Tačiau ką tik studijas baigusiems ir darbo patirties neturintiems jaunuoliams nereikėtų iškart tikėtis paties aukščiausio atlyginimo įmonėje.

„BOD Group“ atstovo tvirtinimu, būtina atminti, kad atlyginimo pokyčiai priklauso nuo pačių darbuotojų. Pradėjus dirbti, būtina naudotis proga ir įrodyti savo sugebėjimus, kuriuos geriausiai atspindi darbo rezultatai – tada ir socialinė gerovė bei atlyginimas bus visai kitokie -didesni.

Mokslas ir atlyginimas – susiję

Aukštojo mokslo svarbą bet kuriame verslo sektoriuje pabrėžia ir VšĮ „Versli Lietuva“ verslumo departamento direktorius, VU TVM Alumni klubo valdybos pirmininkas Dovydas Varkulevičius. „Yra atlikta įvairių tyrimų, rodančių tiesioginę koreliaciją tarp aukštojo išsilavinimo ir atlyginimo dydžio. Kitaip tariant, kuo aukštesnį išsilavinimą turi žmogus, tuo aukštesnių pajamų jis gali tikėtis“, – tvirtino D. Varkulevičius. Anot jo, nepaprastai svarbu yra ir tai, kaip pats žmogus vertina savo studijas ir aukštojo mokslo diplomą. Kaip naudingą patirtį ar tik kaip ketverių metų vargą bei už jį gautą popierėlį. „Žmogus turi suprasti, kad studijos pirmiausia yra vardan žinių, patirties, didesnių galimybių“, – teigė D. Varkulevičius.

Pirmame kurse dirbti pradėjęs D. Varkulevičius tvirtino, jog bedirbant jo susidomėjimas mokslu tik augo, nes matė, kaip studijų metu įgytas žinias galima pritaikyti kasdienėje veikloje ir atvirkščiai – darbo metu sužinoti praktiniai dalykai praversdavo mokantis, ruošiantis egzaminams. Tai, baigus bakalauro studijas, paskatino jį siekti aukštesnio mokslinio laipsnio. „Dėl susidomėjimo mokslu, sėkmės darbe, iš dalies reikėtų dėkoti dėstytojams, kurie man įdiegė sistemingo mąstymo technologiją, jei galima taip pasakyti. Pradedant informacijos paieška, baigiant konkrečios situacijos ar problemos sprendimų būdais. Dėstytojai buvo puikūs praktikai, tikri savo srities specialistai, nemažai jų atvykdavo iš užsienio, tad paskaitos būdavo įdomios, sukeldavo įvairių diskusijų“, – pasakojo VU TVM Alumni klubo valdybos pirmininkas.

Anot D.Varkulevičiaus, glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra naudingas abiems pusėms. Mokslo institucijos jaučia, kuo iš tiesų šiandien alsuoja verslo įmonės, kokių žinių reikia studentams, kad šie baigę studijas nevarstytų darbo biržos durų ir greičiau galėtų integruotis į darbo rinką, tuo tarpu verslininkai, tapę lygiagrečiais mokslinių tyrimų partneriais, pagerina inovacinius gebėjimus, „užsiaugina“ būsimus darbuotojus, vadovus.