Vieniems tai “tiltai su kiaušiniais”, o kitiems – šiuolaikinis menas. Priešingai nei garsiojo “Vamzdžio” autorius Vladas Urbanavičius, sostinės tiltus savo kūriniais apkabinėjęs skulptorius Kunotas Vildžiūnas tvirtina nesiekęs šitaip miestiečių įtraukti į diskusiją apie aktualias meno formas. “Tai nebuvo provokacija. Netikėtumas – galbūt. Man šiame projekte svarbiausia barokinė Vilniaus dvasia. Ir nesvarbu, kad pačių tiltų architektūrinė stilistika gana tolima barokui”, – “Veidui” aiškino menininkas.

Vasaros pradžioje po Žirmūnų tiltu buvo pakabintas “Karališkasis obuolys”, po Žaliuoju tiltu – “Grandinė”, po senuoju Žvėryno tiltu – “Laivas-pusmėnulis”. Be paties K.Vildžiūno, prie šio projekto dirbo Martynas Lukošius, Rytis Lopas ir Ričardas Orlovas.

Iš “Vilniaus ženklų” nepraturtėjo

Nors į akis blogų atsiliepimų apie savąjį kūrinių ciklą “Vilniaus ženklai” K.Vildžiūnas tikino nesulaukęs, internete galima rasti įvairiausių replikų. Kone labiausiai, kaip ir prakalbus apie garsųjį “Vamzdį”, visus erzina projektui Vilniaus savivaldybės skirta pinigų suma – 400 tūkst. Lt. Tiesa, finansavimas buvo patvirtintas dar 2008-aisiais, kai po sostinės savivaldybės dangoraižio bokštu dar nepiketavo algų nesulaukiantys kiemų šlavėjai.

“Savo idėją iš pradžių siūliau VEKS, bet ten ji buvo atmesta, sulaukus vienintelio argumento – per brangu”, – neslėpė K.Vildžiūnas. VEKS atstovai ir patarė skulptoriui dalyvauti Vilniaus savivaldybės rengiamame kultūros programų rėmimo konkurse. Tačiau sėkmės galiausiai sulaukęs menininkas praturtėjęs nesijaučia. “Dvejus metus, kol keturiese dirbome prie “Vilniaus ženklų” projekto, turėjome ką valgyti. Tik tiek. Baigėsi projektas – baigėsi ir pinigai. Juk daugiau nei pusę jų teko atiduoti už medžiagas”, – tikino K.Vildžiūnas.

Netrukus po Baltuoju tiltu turėtų pakibti dar viena skulptūra – “Spindulys-ietis”. Tiksli data dar nežinoma, bet greičiausiai skulptūros “premjera” atsiras kasmet rugsėjį vykstančių “Sostinės dienų” programoje. Jai pinigų (iš viso daugiau nei 130 tūkst. Lt) skyrė kelių ir tiltų statybos bendrovė “Tiltra” bei Kultūros rėmimo fondas. O grupė medikų, pasak K.Vildžiūno, savo iniciatyva surinko 6 tūkst. Lt dviejų skulptūrų – “Karališkojo obuolio” ir “Grandinės” – naktiniam apšvietimui: juk Lietuvoje temsta anksti, o pagal sutartį su Vilniaus savivaldybe tiltus jos puoš mažiausiai metus. “Turint omenyje projektui išleistą pinigų sumą, manyčiau, kad kūriniai galėtų likti ir ilgesniam laikotarpiui”, – savo nuomonės neslėpė skulptorius.

Kam trukdo skulptūros

Tačiau tuo nelabai apsidžiaugtų Leonas Benetis, didžiausio Nerimi plaukiojančio motorlaivio “Ryga” savininkas. “Jei ne po tiltais kabančios skulptūros, šįmet būtume ryžęsi plukdyti žmones iki pėsčiųjų tilto Vingio parke – dabar šiuos planus teko nukelti į ateitį. Daugiausiai sunkumų mums kelia “Obuolys”. Vargais negalais prasmunkame pro jį upės pakraščiu, bet kas bus spalį, kai turėsime “Rygą” išplukdyti į žiemos uostą kartu su debarkaderiu – neįsivaizduoju. Manyčiau, teks “Obuolį” nuleisti į vandenį ir vėl pakelti”, – “Veidui” dėstė laivybos įmonės “Barta” vadovas.

Anot jo, pritraukti daugiau vandens turistų skulptūros vargiai padėjo, nes mieste trūko reklamos. Tiesa, projekto lankstinukus upeiviai turi ir dalija laivu pasiplaukioti nusprendusiems turistams.

Dėl skulptūrų buvo sunerimę ir tiltų projektuotojai, nes, tarkim, pusantros tonos sveriantis “Karališkasis obuolys” bet kuriam inžineriniam statiniui būtų nemenka apkrova. “Grandinė” ir “Laivas-pusmėnulis” sveria maždaug po 900 kg.

“Kiekvienu atveju gavome leidimus iš Vidaus vandens kelių direkcijos ir Tiltų ekspertų centro”, – tvirtino K.Vildžiūnas.

Vis dėlto, prieštaraujant upeiviams ir Karaliaus Mindaugo tilto architektui Vladui Treiniui, “Karališkasis obuolys”, kurį buvo žadama kabinti po šiuo tiltu, persikėlė vienu tiltu upe aukštyn – į Žirmūnus.

Skulptorius K.Vildžiūnas pripažįsta, kad kova dėl savosios idėjos įgyvendinimo šiandien atima gerokai daugiau energijos ir jėgų, nei paties projekto realizacija. “Man rodos, kuo daugiau kultūros objektų bus upėje ar palei upę – tuo geriau. Tos gyvybės mūsų Neriai dar reikia daug pūsti”, – patikino menininkas.