Kompanijos “No Magic Europe” sprendimų skyriaus vadovas dr. Darius Šilingas tvirtina, kad Lietuvos IT sektorius turi didžiulį potencialą, nes mūsų žmonės itin darbštūs ir turi daugtechninių įgūdžių, deja, šis sektorius šiek tiek stagnuoja dėl nedidelės vidinės rinkos ir lietuvių nesugebėjimo vietoje problemų matyti galimybes.
1995-aisiais amerikiečių programinės įrangos kūrimo kompanija “No Magic, Inc.” Lietuvoje įkūrė savo padalinį. Lietuvių komandos sukurta modeliavimo ir projektavimo platforma “MagicDraw” šiandien naudojama daugybės IT ir verslo profesionalų daugiau nei 90 šalių, tarp jų ir atstovai tokių organizacijų kaip Siemens, General Electric, NASA, BMW ir kt.
D.Šilingas ne tik dirba šioje įmonėje, bet ir dėsto Vytauto Didžiojo universitete, ISM verslo mokyklos vadovų magistrantūros programoje, Europos Komisijos yra kviečiamas vertinti tarptautinių informacinių technologijų ir komunikacijų projektų pasiūlymus. Jis nuolat keliauja po pasaulį ir skaito pranešimus tarptautinėse IT konferencijose. Taigi pokalbis su D.Šilingu.

VEIDAS: Lietuvos informacinių technologijų sektorių formuoja universitetuose rengiami specialistai. Kuo jie išskirtiniai?
D.Š.: Lietuvoje paruošti informacinių technologijų specialistai tikrai gerai vertinami daugelyje užsienio šalių – dėl savo darbštumo ir išsamių techninių žinių. Deja, daugumai jų trūksta verslumo – jie nežino rinkodaros pagrindų, kaip atlikti produkto rinkos analizę, kaip sukurti išskirtinius IT produktus.
Taip yra iš dalies todėl, kad Lietuvoje nėra didelių IT įmonių, kuriose specialistai galėtų tobulėti – net ir didžiausios jų turi tik apie šimtą darbuotojų, o užsienyje tokios įmonės laikomos mažomis. Todėl dauguma jose dirbančių IT specialistų lieka su gan siaurais techniniais įgūdžiais – neįgauna kitos, tarkime, verslo, rinkodaros ar naujų produktų kūrimo patirties.

VEIDAS: Kas jūsų nuomone neleidžia lietuviškoms IT kompanijoms plėstis ar išplaukti į tarptautinius vandenis?
D.Š.: Dauguma Lietuvos IT įmonių orientuojasi į projektinius programinės įrangos kūrimo užsakymus Lietuvoje. Projektinė veikla sutelkia organizacijos dėmesį į trumpalaikių tikslų siekimą – taip nelieka laiko kurti naujoves, kurios ją išgarsintų pasaulyje.
Daug lietuviškų IT įmonių bando orientuotis į valstybinį sektorių. Deja, tai nėra tinkama dirva specialistų brandos kėlimui, nes šio sektoriaus atstovai mažiau suinteresuoti programinės įrangos kokybe, projektai gremėzdiški, nemažai lėšų yra iššvaistoma. Tad dauguma IT specialistų dirba monopoliją primenančioje vidaus rinkoje bei mažose kompanijose, o tarptautiniu mastu jiems trūksta konkurencingumo.
Be to, su valstybiniu sektoriumi dažnai susiklosto tam tikri santykiai (tarkime, korupcija bei kiti konkurenciją mažinantys veiksniai). Taip susiformuoja tam tikra stagnacija, kuri nemotyvuoja žmonių tobulėti ir kurti kažką naujo.

VEIDAS: Bet juk tuo pačiu Lietuvoje yra puikiai išvystyta infrastruktūra. Tad kas kiša koją jauniems specialistams daryti proveržį?
D.Š.: Išties Lietuvoje turime dvilypę situaciją. Iš vienos pusės šalyje IT infrastruktūra išvystyta labai gerai, o lietuviai – darbštūs (ne kartą teko girdėti užsienio darbdavių pagyras tautiečiams), kita vertus, lietuviai gali pasigirti tik vieno kito pasaulyje žinomo ir įdomaus produkto autoryste.
Dar viena įdomi detalė apie lietuvių darbštumą: viena buvusi mano kolegė iš “No Magic”, šiuo metu dirbanti vienoje D.Britanijos IT kompanijoje, palygino, kad tokios apimties darbą, kurį Lietuvoje atlieka vienas “No Magic Europe” darbuotojas, Londone atlieka penki darbuotojai.

VEIDAS: Atrodytų darbštumas ir išradingumas yra būdingi lietuviams, tad kas pakiša koją mūsų sėkmei?
D.Š.: Didžiausia lietuvių bėda yra per daug negatyvus ir kritiškas požiūris. Duosiu pavyzdį – “No Magic” turi padalinį ne tik Lietuvoje, bet ir Tailande. Vienas įmonės vadovų kažkada šmaikščiai palygino lietuvius ir tailandiečius. Iškėlus užduotį, lietuviai visada pasako “Ne”, ir iš karto išvardina krūvą priežasčių, kodėl tai neįmanoma. Tuo tarpu tailandiečiai visada sakys “Taip”, net ir žinodami, kad užduoties nesugebės atlikti kokybiškai ar laiku. Manau, kad Lietuvoje reikėtų skatinti pozityvųjį mąstymą, kurio tikrai trūksta, kad išnaudotume savo potencialą.
Nors Lietuvoje ir yra startuolių (angl. start up) skatinimo programų, šiandien esame labai toli ne tik nuo JAV, kur šios kelių žmonių kompanijos dygsta kaip grybai po lietaus (ir ne tik Silicio slėnyje), bet ir nuo ES šalių, kuriose šis procesas beveik dukart intensyvesnis. Mūsų kompanijos orientuojasi į projektinę veiklą vidaus rinkoje, todėl turime labai mažai šansų „išsukti“ kokią inovatyvią idėją.
JAV verslo angelai turi tokį nusistatymą, kad jei iš dvidešimties finansuojamų startuolių vienam pavyksta, tai jau yra didelė sėkmė. O Lietuvoje požiuris daug pesimistiškesnis ir dažnai manoma, kad jei tau nepavyko vienas ar kitas projektas, tai iš karto stipriai gadina reputaciją.

VEIDAS: Pastaruoju metu net keli lietuviški IT startuoliai patyrė sėkmę besivystančiose šalyse. Tarkime, socialinis tinklas „Eskimi“ populiarus Afrikoje ir Azijoje, o kompanija „Mokus“ Kenijoje pradėjo diegti bandomąjį elektroninio bilieto projektą. Galbūt tai yra tos rinka, kur galime tapti lyderiais?
D.Š.: Be abejo. Juk Vakarų rinka yra persotinta ir lietuviams čia sudėtinga rasti savo nišas bei įtikinti vakariečius, kad mūsų sukurta, pavyzdžiui, elektroninio bilieto sistema geresnė nei kitų Vakarų kompanijų produktai. Tuo tarpu Afrikos ar Azijos valstybėse lietuvių įmonės yra matomos kaip vakariečių kompanijos, jau turinčios patirties kuriant tokias inovacijas.
Tiesa, ši niša labiau tinkama įmonėms, kurios nenori būti pionierėmis ir nekuria inovacijų, bet tobulina jau sukurtas. Be besivystančių šalių ypač gerą rinką matyčiau buvusioje Sovietų Sąjungoje. Juolab, kad lietuviams nesunku suprasti pastarųjų valstybių žmonių mentalitetą ir lengviau bendrauti su jais.

VEIDAS: Vis dėlto kiekvienos karjeros pradžioje stovi aukštoji mokykla. Pats skaitote paskaitas keliose tokiose įstaigose, tad norisi sužinoti, kaip vertinate aukštojo mokslo pastangas rengiant IT specialistus?
D.Š.: Aukštasis mokslas nedaug prisideda prie to, kad išugdytų specialistus, turinčius potencialą kurti naujus produktus – universitetuose įvairovė niekaip nėra skatinama. Visuose universitetuose informatikos programos beveik vienodos, todėl fakultetuose ruošiami vienodi specialistai, neturintys jokios ryškesnės specializacijos. Tarkime, informatika dėstoma buvusiame Žemės ūkio universitete būtų labai naudinga, jei dėstomi dalykai būtų tinkamai pritaikyti naudoti žemės ūkyje.
Kita problemos pusė slypi pačiuose mokslininkuose, nes tarp jų grupių nėra aiškaus pasidalinimo sritimis. Tarkime, kalbos atpažinimo technologijos – beveik visose aukštosiose mokyklose yra mokslininkų grupelės, kurios kažkiek užsiima ta sritimi. Visur yra po du tris žmones, tačiau nė viena grupelė nėra lyderiaujanti – užtat atsiradus tarptautiniam projektui, visos jos stoja į konkurencinę kovą dėl finansavimo.
Kuklia mano nuomone, Lietuvos universitetuose dauguma mokslinių tyrimų informatikos srityje yra pseudomokslas – paprastos problemos sprendžiamos sudėtingais metodais. Tuo tarpu praktikoje reikia paprastų metodų tinkamų sudėtingoms problemoms spręsti. Žinoma, užsienyje informatikos moksle didesnė pusė mokslinių tyrimų praktikoje taip pat menkaverčiai, tačiau Lietuvoje tai sudaro daug didesnę dalį.
Be to, mūsų universitetuose mažai skatinamas tyrimų finansavimas įmonių lėšomis. Verslas, deja, nebetiki akademine terpe ir jos sugebėjimu savo tyrimus privesti iki taikymo. Iš kitos pusės, pačios įmonės yra per mažos ir negali skirti tiek resursų ir žmonių naujų produktų kūrimui.
Ir dar. Lietuvos universitetuose labai lietuviška aplinka ir labai retai tyrimų grupėje lietuviai dirba su užsieniečiais. Bent informatikos srityje tikrai taip yra. O juk tarptautinis maišymasis būtų labai naudingas plečiant IT specialistų kompetencijas ir požiūrį.

VEIDAS: Aptarėme verslo bei akademinę sritis. O kaip tarptautiniame fone atrodo paprasti Lietuvos IT vartotojai? Juk mūsų šalyje ypač gerai išvystyta elektroninė bankininkystė, galbūt matote kitų sričių, kuriose einame priekyje?
D.Š.: Išties nuo Vakarų atiliekame labai nedaug – viskas labai panašu, tik galbūt kiek kukliau. Tarkime, D.Britanijoje vos ne kiekvienas turi „iPhone“, tuo tarpu Lietuvoje daugelis turi pigesnius išmaniuosius telefonus.
Kalbant apie elektroninę bankininkystę, Lietuvos pirmavimą matau kitu kampu. Dauguma Lietuvoje veikiančių bankų yra Skandinavijos bankai, Europoje turintys plačius tinklus. Todėl Lietuvoje veikiantys jų filialai bei jų klientai tampa idealia bandomąja platforma, kurioje galima įdiegti naujoves ir jas išbandyti, o tada jau jas diegti platesniu mastu. Beje, šiuo aspektu Lietuvai matau galimybę, kurią vertėtų išnaudoti – tokioms inovacijoms ir jų bandymams nedidelė mūsų rinka ypač tinka.

VEIDAS: Ką visgi reikėtų daryti, kad situacija Lietuvos IT sektoriuje iš geros taptų labai gera?
D.Š.: Kad ir kaip kreivai Lietuvos visuomenė žvelgia į imigrantus, tačiau norint pagyvinti IT sritį, joje reikia daugiau tarptautiškumo – kitaip tariant, skatinti užsieniečius, kad šie norėtų atvykti į mūsų šalį. Prieš keletą mėnesių ieškojome darbuotojo, specializuotų sistemų, tokių kaip laivai, traukiniai, raketos, modeliuotojo – Lietuvoje tokių specialistų tiesiog neruošiama. Ir tai tapo neįveikiamu uždaviniu, nes niekas nenori važiuoti dirbti į Lietuvą – oras prastas, darbo užmokestis nedidelis, mokesčiai aukšti, žmonės pikti – galbūt todėl vienintelis į skelbimą atsiliepęs indas norėjo astronominio atlyginimo.
Apibendrinant galima teigti, kad lyg ir matomi atskiri žingsniai, tačiau valstybėje reikėtų aiškios strategijos kaip skatinti užsieniečius, kad šie į Lietuvą atvyktų mokytis ir dirbti, bei nuoseklaus tos strategijos įgyvendinimo.

Produktas naudojamas modeliuojant sudėtingas sistemas – pavyzdžiui, šiuo metu ESO kuriamo didžiausio pasaulyje teleskopo valdymo sistemą