BFL

Festivalis. Hamakai po tiltu, šviečiantis badmintonas, grojantys vilkeliai ir gatvėmis marširuojantis Karalius Ūbas. Tai vos kelios iš šimto Kultūros nakties Vilniuje atrakcijų.

Galima ginčytis, ar geriau šimtas renginių, kurių nė dešimtadalio nespėsi aplankyti, per vieną naktį, ar dešimt renginių, tolygiai paskirstytų sostinėje per dešimt vasaros savaitgalių. „Kultūros nakties“ rengėjams priimtinesnės pilnos žmonių gatvės vieną ilgą vasaros vakarą.

Tas vakaras jau šiandien, penktadienį, užbaigus savaitės darbus. Renginiai numatyti nuo 18 val. iki 2 val. nakties. Beje, tai reta proga išvysti Lietuvos sostinėje kursuojančius daugelyje Europos miestų (pavyzdžiui, Latvijos sostinėje Rygoje) įprastus naktinius autobusus. Irgi šiokia tokia šventė. Arba, kaip tvirtina naujasis meras Remigijus Šimašius, galimybė pamatyti Vilnių kitokį.

Šių metų renginio devizas „Šviesos ieškok tamsoje“, metaforiškai žvelgiant, irgi ganėtinai daugiaprasmis: tarsi raginantis nusigręžti nuo šviesos į tamsą, tarsi toliaregiškai įspėjantis, kad tokie įgūdžiai ateityje pravers, nes blūdinėti tamsoje, tik ne masiškai, o jau individualiai, teks gerokai ilgiau nei vieną naktį. Mažiausiai – visą likusią sostinės vasarą. Ką gi, bent jau nesuteikiama tuščių vilčių.

Bet, užuot niurzgėję, verčiau pasidžiaukime tuo, kas siūloma šiam vakarui.

„Praėjusių metų festivalio akcentas buvo teatrų pasirodymai, o šį kartą daugiau dėmesio skirsime išskirtiniams improvizacijų bei vizualiniams projektams ir renginiams ant vandens“, – pabrėžia devintą kartą organizuojamo vienos nakties festivalio iniciatorė, o dabar – jau ir Kultūros tarybos pirmininkė Daina Urbanavičienė.

O improvizacijos, žinia, – sunkiai prognozuojamas žanras, todėl realiai tegalime pasidalyti tuo, ką akcentuoja patys Kultūros nakties organizatoriai. Festivalio renginiai prasidės prieštaringai vertinamo menininko iš Čekijos Davido Černy meninės instaliacijos „Kabantis žmogus“ pristatymu. Kabos jis pačiame centre, ant viešbučio „Novotel“ fasado, iki liepos 6-osios, taigi vilniečiams, šiaip ar taip, teks užversti galvą aukštyn.

Pirmą kartą ši į stogo atbrailą įsitvėrusio 220 cm aukščio žmogaus skulptūra 1997 m. buvo demonstruojama Prahoje, vėliau pabuvojo JAV, Pietų Korėjoje, Vokietijoje, o šiemet apie egzistencijos prasmę prabils Kultūros nakties svečiams. Skulptūros atidengimo ceremonijoje dalyvaus pats jos autorius.

Beje, kaboti, tik ne taip drastiškai, galėsite pamėginti ir patys. Tarp Baltojo tilto ir krantinės organizatoriai žada ištempti keletą virvių, o jų „voratinklyje“ pakabinti daug spalvotų hamakų, kuriuose pageidaujantieji galės pamėginti išsimiegoti. Jeigu, žinoma, jiems netrukdys čia pat, Neries upėje, įrengti vandens ekranai, ant kurių itin ryškiomis spalvomis bus transliuojami lazeriniai vaizdai, ir kompoziciją papildantys elektroninės muzikos ritmai. O jei trukdys – bus galima tiesiog pasisupti, nes po tiltu turėtų atsirasti ir šviečiančios „anoniminės“ (t.y. nežinia iš kur atsirandančios) sūpynės.

Muzikos ritmais šią naktį žada prabilti ir netoliese esantis, jau senokai naktimis šviečiantis Žvėryno tiltas. Čia bus galima išmėginti ir šviečiantį badmintoną, tai yra pažaisti šviečiančiomis raketėmis vaikantis šviečiantį plunksninuką.

Šviesos instaliacijomis suspindės ir Vilnelė, ir Užupio kūdros. Virš Vilnelės pakibs dar ir lietuviškais centais nusagstyta paklodė, simbolizuojanti lietuviškos valiutos ilgesį.

Sostinės muziejininkai ironiškai pastebi, kad šventinėmis naktimis, kai bilieto pirkti nereikia, jų ekspozicijos staiga tampa labai populiarios. Ir žiūrėti jų veržiasi anaiptol ne vargingi inteligentai, o pasiturintys, užsienyje tikriausiai dešimčių eurų muziejų bilietams negailintys piliečiai. Tačiau savame krašte jie verčiau stumdysis eilėse ir stebės eksponatus pro tris pečių eiles, nei paaukos kelis eurus muziejui bet kurį kitą savaitgalį.

Nepaisant to, muziejai rengiasi eiliniam taupiųjų antplūdžiui. Taikomosios dailės muziejaus viršutiniame aukšte bus atidaryta restauruotų kūrinių paroda, kurioje pristatomi restauratorių rankomis naujam gyvenimui prikelti vertingi ir unikalūs eksponatai. Tarp jų – didieji altoriniai Vilniaus Šventos Kotrynos bažnyčios paveikslai, mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos eksponatai, lėlių teatro kūrėjo Stasio Ušinsko gamintos marionetės, kitos istorinės vertybės, archeologiniai radiniai. Be to, šalia palyginimui bus rodomi laiko ir įvairių nelaimių patyrę unikalūs daiktai, kuriuos restauratoriai dar tik ruošiasi grąžinti į ekspozicijų bei parodų sales.

Vilniaus paveikslų galerija šiemet siūlo du įspūdingus teatralizuotus Nacionalinio operos ir baleto teatro jaunųjų solistų koncertus prie žvakių Chodkevičių rūmų salone bei netikėtus prancūzų gatvės teatro „Cie Solta“ pasirodymus galerijos kieme. Vytauto Kasiulio dailės muziejus kvies mėgautis žymios pianistės Birutės Vainiūnaitės atliekama prancūzų kompozitorių muzika, o Radvilų rūmų muziejuje bus pristatyta netoliese numatomo įkurdinti užsienio meno muziejaus vizija.

Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje vyks koncertas, kuriame pasirodys Mstislavo Rostropovičiaus paramos ir labdaros fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ alumnai bei fondo remiami jaunieji talentai. Koncertas sumanytas kaip kelionė muzikine laiko mašina, perkeliančia klausytojus tai į baroko puošmenų pilną Vokietiją, tai į Vieną išgerti popiečio arbatėlės su  Wolfgangu Amadeumi Mozartu. Bus primintos riaušės, kilusios po ekscentriškojo Igorio Stravinskio baleto premjeros Paryžiuje, o galiausiai sugrįžta į Vilnių, kuriame maestro M.Rostropovičius paskutinįkart viešėjo prieš dešimtmetį.

O prieš keturis dešimtmečius Vilniuje, šalia Bastėjos, režisierius Emilis Loteanu nufilmavo legendinį filmą „Taboras žengia į dangų“, visame pasaulyje išgarsinusį kompozitoriaus Eugenijaus Dogos kūrybą – čigonų muziką ir šokius. Šia proga toje pačioje vietoje ansamblis „Baltic Balkan“ kartu su lenkų muzikantais Megitza ir Andreasu Kapsalis bei vengrais „Sondorgo“ inicijuoja meninę akciją „Taboras žengia į Kultūros naktį“.

Jau ketvirtus metus viena populiariausių festivalio lauko scenų statoma Prezidentūros kieme. Šiemet ji skirta Šiaurės šalių kultūrai. Kompozitorių Jano Sibelijaus ir  Edvardo Griego kūrinių programą atliks smuikininkė Paulina Daukšytė su akompaniatoriumi pianistu Andriumi Vasiliausku. Norvegų grupė „The Publiners“ naktinėtojams pristatys savo geriausių dainų programą, o pagrindiniu vakaro akcentu taps Skandinavijos perlu vadinamo Danijos šokio teatro spektaklio „Juodasis deimantas“, pernai rodyto „Naujajame Baltijos šokyje“, ištraukų pristatymas.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kieme šoks ne žmonės, o vilkeliai – čia vyks Olandijos kompozitoriaus Gertjano Ademos projektas „Humming around and around“ („Zvimbiantis ratu“).

Vilkelio skleidžiamo garso tyrinėjimas atvedė muzikantą iki specialiai jiems skirtų kompozicijų kūrimo. Penki spalvingi, specialiais efektais instaliuoti metriniai vilkeliai ir nuotaikinga muzika primins cirko atmosferą ir nostalgiškus vaikystės žaidimus.

Vilniaus gatvėse bus galima matyti Airijos atlikėjų „Macnas“ teatralizuotas eitynes, S.Daukanto aikštėje – aistringą ispanų šokio duetą „Hurycan“. O Muzikos ir teatro  bei Vilniaus dailės akademijų studentai surengs „Karaliaus Ūbo maršą per Vilnių į Europą“, kuriame gyvai atgis nemirtingos Alfredo Jarry absurdo pjesės personažai. Karalius Ūbas, Ūbienė, Kapitonas Bordeliūras it kiti keliaus nuo Rotušės iki Lukiškių aikštės, visiems primindami ūbiško gyvenimo atributus: šrūdiną pagaikštį, fuinansų kuiną ir nusmegeninimą.

Beje, tie, kurie neturėjo kitos progos, naktį galės (iš anksto užsiregistravę) pasivaikščioti ir po „juodąjį kubą“ – be nuolatinio vadovo likusį Generalinės prokuratūros pastatą, kurį bus galima apžiūrėti nuo giliausių rūsio kertelių, prokurorų kabinetų įkypais langais iki paties aukščiausio taško – stogo lauko terasos, kur ekskursiją užbaigsite žvelgdami į Kultūros nakties nutviekstą Vilnių.

Renata Baltrušaitytė