Praėjusią savaitę didžiuosiuose Lietuvos miestuose duris atvėrė trys reikšmingos parodos.

Pažymėdamas Muziejų metų pradžią, Lietuvos dailės muziejus atnaujino nuolatinę istorinės dailės ekspoziciją „Europos dailė XVI–XIX a.“ Radvilų rūmuose, kuriuos XVII a. viduryje pastatė didikas Jonušas Radvila.
Vakarų Europos dailininkų kūrybos pavyzdžių būta ne viename Lietuvos dvare. Menu besidomintys aristokratai buvo sukaupę ištisas Vakarų Europos tapybos kolekcijas. Vertingus tapybos rinkinius turėjo Radvilos Biržuose ir Vilniuje, Tyzenhauzai – Rokiškyje, Juozas Tiškevičius – Astravo dvare. Deja, karų ir politinių neramumų metais šios kolekcijos buvo išblaškytos, į Lietuvos muziejus pateko tik jų fragmentai.
Lietuvos dailės muziejaus Vakarų Europos tapybos rinkinio pagrindą sudaro paveikslai, XX a. pirmaisiais dešimtmečiais Lietuvos dvarininkų ir kolekcininkų dovanoti viešiems Vilniaus rinkiniams – Vilniaus meno muziejaus draugijai ir Vilniaus mokslo bičiulių draugijai.
Šiuo metu Lietuvos dailės muziejaus rinkinyje yra per 300 XVI–XIX a. Vakarų Europos dailininkų paveikslų, iliustruojančių dailės stilių kaitą nuo renesanso iki romantizmo ir realizmo. Eksponuojami italų menininkų Antonio Campi, Marcello Venusti, Salvatoro Rosos, Giovanni Ghisolfi, Domenico Brandi, prancūzų Nicolas Poussino, Claude’o Lorraino, Gaspard’o Dughet, Jacques’o Stellos paveikslai, taip pat – ispanų, austrų, vokiečių, belgų, olandų dailės mokyklų atstovų kūrybos pavyzdžiai.
Beje, vasario mėnesį muziejaus lankytojai galės nuosekliau susipažinti su kunigaikščių Radvilų giminės kultūriniu palikimu: bus surengtos dvi jubiliejinės parodos, skirtos Vilniaus vaivadai, LDK didžiajam etmonui Jonušui Radvilai ir LDK didžiajam etmonui, didžiajam kancleriui bei Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Rudajam.

Pajūrio peizažų tradicija
Kaune, Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, pristatyta paroda „Peizažas tapyboje: nuo A.Žmuidzinavičiaus iki XXI a. dailininkų“. A.Žmuidzinavičiaus (1876–1966) palikimą sudaro 2 tūkst. įvairių technikų, žanrų ir temų darbų, tačiau jo kūrybos ašis – peizažinė tapyba, kuria dailininkas siekė idealizuoti, pabrėžti gimtojo krašto gamtos grožį. Nemažą A.Žmuidzinavičiaus kūrybos dalį sudaro Lietuvos pajūrio peizažai.
O štai pernai pavasarį Palangoje surengto tarptautinio plenero „Peizažas tapyboje“ dalyviai parodoje pateiks šiuolaikines Lietuvos pajūrio gamtovaizdžių interpretacijas. Pristatomi žinomų lietuvių tapytojų Broniaus Gražio, Antano Obcarsko, Kunigundos Dineikaitės, Aloyzo Stasiulevičiaus, Ričardo Zdanavičiaus, Algimanto Stanislovo Kliaugos darbai. Projekte dalyvavo ir paties A.Žmuidzinavičiaus anūkė grafikė Giedrė Gučaitė. Kartu su lietuviais Baltijos pajūrio peizažus Palangoje tapė svečiai iš Serbijos, Rusijos, Švedijos, Danijos, Latvijos, Estijos ir netgi du tolimosios Indijos atstovai.

Burių ženklai
Klaipėdoje į Prano Domšaičio galeriją kviečia kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija ant burių“, skirta šįmet minimam Klaipėdos miesto 760 metų jubiliejui. Šia proga surengtas tarptautinis kaligrafijos ir rašto darbų konkursas, kuriame dalyvavo 40 menininkų iš dešimties pasaulio šalių. Dvylika geriausiai vertinimo komisijos įvertintų darbų vėliau bus išspausdinti ant specialių tentų, įtvirtintų metalo konstrukcijose, imituojančiose bures, ir vasarą eksponuojami tiesiog Danės upėje.
Klaipėda dažnai vadinama Lietuvos kaligrafijos sostine. Prie šio vardo įtvirtinimo itin prisidėjo garsus kaligrafijos meistras profesorius Algis Kliševičius. Jo dėka per pastaruosius du dešimtmečius uostamiestyje susibūrė stipri menininkų kaligrafų grupė, tęsianti Antano Kučo, Alberto Gursko ir kitų Lietuvos kaligrafijos meistrų sukurtas tradicijas. Anksčiau mieste yra vykusios keturios Lietuvos šrifto ir kaligrafijos parodos „Rašto menas“, nuo 2006 m. leidžiamas vienintelis šalyje kaligrafijos meną propaguojantis tęstinis leidinys „Kaligrafijos sąsiuviniai“.