Pasaulio mastu daugiausiai pasiekę ir geriausiai žinomi yra Lietuvos technologijų srities mokslininkai.

Technologijos ir inžinerija yra ta mokslo sritis, kurioje išskirti vieną iškiliausią lietuvių mokslininką, laimėjimais labiausiai žinomą pasaulyje, yra itin sunku. Įvertinus daugybę kriterijų – mokslininkų aktyvumą rašant mokslines publikacijas užsienio leidiniams, dalyvavimą tarptautiniuose projektuose, užsienio patentus, pranešimus mokslo kongresuose – paaiškėjo, kad Lietuvos technologijų mokslas tikrai nesnaudžia ir siekia koja kojon žengti su Vakarais.
„Mes kuo puikiausiai galime konkuruoti ir su japonais, ir su amerikiečiais“, – neabejoja KTU Telematikos mokslo laboratorijos vadovas prof. Arminas Ragauskas. Šį mokslininką, kurio vadovaujama komanda sukūrė pirmąjį neinvazinį galvospūdžio matavimo prietaisą pasaulyje, atsižvelgdami į jo didelį mokslinį aktyvumą (ypač – užsienio patentų gausą, dalyvavimą tarptautiniuose projektuose, pranešimus užsienio mokslo kongresuose) ir laimėjimus tarptautiniu mastu šiemet pripažinome verčiausiu „Mini Nobelio“ technologijų mokslo srityje.
Šiaip ar taip, be A.Ragausko, būtina paminėti ir dar daug kitų mokslininkų, kurių laimėjimai moksle žvelgiant tarptautiniu mastu pastaruosius keletą metų buvo taip pat reikšmingi. Tai to paties KTU mokslininkai Jurgis Staniškis, Rymantas Jonas Kažys, Valentinas Snitka, Vytautas Ostaševičius, Rimvydas Simutis, Sigitas Tamulevičius, Antanas Verikas, Ramutis Petras Bansevičius (praėjusių metų „Mini Nobelio“ nominacijos inžinerijos srityje laureatas), taip pat Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriai Gintaris Kaklauskas, Donatas Čygas, Edmundas Kazimieras Zavadskas, Pranas Baltrėnas, Rimantas Kačianauskas. Vieni jų buvo stiprūs išradimų srityje ir buvo produktyviausi pagal registruotus užsienio patentus, kiti per pastaruosius dvidešimt metų parašė ir paskelbė daugiausiai mokslo darbų užsienio leidiniuose ir turėjo aukščiausius cituojamumo rodiklius.

Kaip mokslinę idėją paversti realiu parduodamu produktu?

Lietuvos mokslų akademijos Technikos mokslų skyriaus pirmininkas prof. V.Ostaševičius apgailestavo, kad užsienio mokslo leidinių publikacijas akylai seka kinai ir po to realizuoja aprašytas technologijų idėjas savo šalyje. Tačiau tai ne tik Lietuvos mokslininkų problema: idėjos kopijuojamos ne tik iš lietuvių, bet ir kitų šalių mokslininkų straipsnių. Užtat kai kurie technologijų srityje dirbantys mokslininkai mano, kad jei sugalvojai bent šį tą naujo, verta rašyti ne straipsnį, o idėją iškart patentuoti. Šiuo požiūriu vadovaujasi ir A.Ragauskas – mokslinių publikacijų jis spausdina palyginti mažai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-3-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.