Daugėja ženklų, kad jau netrukus elektroninis parašas bus pradėtas naudoti masiškai.

Elektroninis parašas Lietuvoje įsitvirtinti bando jau dešimtmetį, tačiau naudotojus jis jaukinasi lėtokai. “Taip yra todėl, kad technologijos Lietuvoje lenkia realias paslaugas. Kitaip tariant, didžiausia problema yra ne elektroninis parašas, o tai, kad nerandame paslaugų, kurias teikiant toks parašas būtų nepamainomas“, – paaiškina Valstybės kontrolės Informacinių sistemų ir infrastruktūros audito departamento direktorius Dainius Jakimavičius.
Jis pats jungdamasis prie elektroninių sistemų, kaip ir dauguma Lietuvos gyventojų, iki šiol naudojasi bankų kodais, nors tikina turintis galimybę pasinaudoti ir el. parašu. Bet kasdienybėje D.Jakimavičiui el. parašo neprireikia.
Įprastai el. parašas pasitelkiamas norint prisijungti prie informacinių sistemų, pasirašant elektroninius dokumentus, patvirtinančius juridinę galią, taip pat sudarant įvairius sandorius, patvirtinant atliktas finansines operacijas.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu išduota daugiau nei 800 tūkst. naujų asmens tapatybės kortelių su el. parašo lustu. Tačiau tokia kortele, kaip el. parašo priemone, naudojasi labai mažas procentas lietuvių.
Asociacijos „Infobalt“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, el. parašu mūsų šalyje niekada nesinaudojo net 82 proc. gyventojų. Taip yra todėl, kad didžiajai daliai (58 proc.) tokio parašo iki šiol neprireikė, daliai pritrūko informacijos (35 proc.), o likę gyventojai (22 proc.) iki pat šiandien teigia apie tokį parašą nieko negirdėję.
Taigi kyla klausimas: galbūt lietuviams el. parašas nereikalingas, nes jo tiesiog nėra kur panaudoti?
Anaiptol. Iš tiesų identifikavus save el. parašu jau galima pateikti ir peržiūrėti dokumentus „Sodros“ EDAS sistemoje, naudotis komercinių bankų ir draudimo įmonių paslaugomis, prisijungti prie VMI elektroninio deklaravimo sistemos ar elektroninių viešųjų paslaugų portalo „Elektroniniai valdžios vartai“, naudotis VĮ Registrų centro klientų savitarna bei kitomis paslaugomis. Šiandien panašių paslaugų jau skaičiuojama šimtais.
Negana to, Lietuvos verslo įmonių tyrimo duomenys atskleidžia, kad naudojantis el. parašo technologija sutaupoma iki 80-ies proc. pašto išlaidų, iki 30 proc. darbo laiko, iki 40 proc. pardavimo ir aptarnavimo laiko ir net iki 100 proc. kelionių išlaidų. Taigi pažvelgus į šiuos skaičius tampa akivaizdu, kad dėl veiklos efektyvumo, patogumo ir laiko taupymo ši paslauga turėtų itin dominti verslo sektorių.
Šias įžvalgas patvirtina ir telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovė Rūta Latinytė: „Jau kurį laiką pastebime, kad elektroninio parašo paslauga aktualiausia verslo klientams, tačiau gyventojai ja naudotis neskuba, vartotojų nėra daug, augimas – tolygus. Kol kas dar nėra pakankamo poreikio naudotis šia paslauga: per mažai panaudojimo galimybių, tačiau tai – netolima ateitis.“

Pirmaujame Baltijos valstybėse

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Feliksas Dobrovolskis pastebi, kad pernai įsigaliojusios kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių pataisos suteikė bene didžiausiems elektroninių paslaugų teikėjams – bankams galimybę nustatyti klientų tapatybę, o kartu ir atidaryti banko sąskaitą jiems fiziškai nedalyvaujant, tai yra nuotoliniu būdu, naudojant el. parašą.
„Danske Bank” Verslo plėtros tarnybos direktorius Darius Jasinskis mano, kad kaip tik bankai šiandien bene labiausiai prisideda prie el. parašo plėtros. O telekomunikacijų bendrovės priduria, kad ir jų vaidmuo ne mažesnis.
Tad kaip šiandien galima gauti elektroninį parašą? Vienas būdas – nukeliauti į Registrų centrą ir ten gauti specialią kortelę (tiesa, ji kainuoja). Kitas – apsilankyti bet kurioje mobiliųjų telekomunikacijų įmonėje, “Tele2″, “Omnitel” ar “Bitė”, ir ten pasirašius el. parašo paslaugos sutartį nemokamai gauti mobilųjį el. parašą. Pasirašius sutartį klientui suteikiama speciali SIM kortelė su įdiegtu saugiu kriptografiniu moduliu bei du skaitmeniniai kodai. Mobilusis el. parašas leidžia nustatyti pasirašiusio asmens tapatybę ir užtikrina juo pasirašytų elektroninių dokumentų autentiškumą. Naudojantis mobiliuoju el. parašu galima saugiai ir patogiai prisijungti prie trečiųjų šalių informacinių sistemų ir elektroniniu būdu pasirašyti dokumentus, pasitelkus mobilųjį telefoną.
Pasak Registrų centro Sertifikatų centro vadovo Mindaugo Žaliuko, el. parašas jo vartotojus apsaugo nuo nepatogumo naudoti daugelį slaptažodžių – identifikavus save el. parašu to išvengiama. „Mes pardavinėjame patį el. parašą, bet kartu stengiamės kurti ir paslaugas, – aiškina M.Žaliukas. – Jei daugiau valstybinių ir komercinių organizacijų pasiūlytų paslaugų, kurios remtųsi el. parašu, tai savaime užaugintų vartotojų kiekį.“
Paklaustas, kaip pagal el. parašo paplitimą atrodome tarp kitų šalių, M.Žaliukas nustebina netikėta žinia: „Žvelgiant plačiąja prasme Baltijos valstybėse ir visame Šiaurės regione galime vadinti save rinkos lyderiais. Atrodytų, keista, juk turime palyginti nedaug unikalių vartotojų, bet kitose šalyse jų dar mažiau. Latvijoje šiuo klausimu nebuvo imtasi reikiamų sprendimų (taigi ten iki šiol mobiliojo elektroninio parašo nėra), o Estijoje mobilusis internetinis parašas naudojamas, tiesa, mažiau nei Lietuvoje.“
Pašnekovas neatmeta galimybės, kad būtent lietuviai netrukus latviams teiks savo siūlomas paslaugas. Juk pas mus infrastruktūra jau išplėtota, ir latviams paslaugas bus pigiau pirkti, nei viską kurti patiems.

Kada el. parašas bus naudojamas masiškai

„Aktyvesnis susidomėjimas elektroniniu parašu iš verslo pusės pastebimas nuo 2012 m. Dauguma verslininkų jau žino, kad taip galima sutaupyti daug laiko ir lėšų. Juk jei nebereikia lakstyti su popieriniais dokumentais, tai išties labai patogu“, – komentuoja Skaitmeninio sertifikavimo centro komercijos direktorius Edgaras Dadašovas.
Ne vien verslo, bet ir valstybiniame sektoriuje el. parašo nauda akivaizdi: kai efektyviau tvarkomasi viešųjų pirkimų, „Sodros“ ir VMI sektoriuose, abejonės dėl taikomųjų paslaugų plėtros ištirpsta.
D.Jasinskis svarsto, kad bene labiausiai palyginti lėtą el. parašo plėtrą mūsų šalyje lemia žmogaus inercija naujovių atžvilgiu: „Pralaužus vartotojo inerciją, daug kas keistųsi, tačiau šiandien tik mandagiai skatiname savo vartotojus rinktis elektroninį parašą dėl patogumo.“
„Veido“ kalbinti ekspertai mano, kad el. parašo naudojimas paspartėtų, jei valstybė skatintų jo naudojimą. Peržengus 300 tūkst. aktyvių vartotojų ribą, žmonės imtų vieni kitus mokyti, tačiau tokių skaičių dar teks luktelėti.
Tikrojo el. parašo „sprogimo“ tikimasi, kai jis bus galutinai reglamentuotas ir sutvarkytas tarptautiniu lygiu, kai galėsime priimti ir perduoti vieni kitiems pasirašytus dokumentus PDF formatu.
„Jei prisiminsime, kaip sunkiai į Lietuvą žengė elektroninė bankininkystė ar elektroninis autobuso bilietas, suprasime: bet kokioms naujovėms priimti būtinas laikas. Bet vis daugiau ženklų, kad elektroninis parašas jau netrukus taps masinio naudojimo priemone“, – prognozuoja E.Dadašovas.