Nors elektroniniu pavidalu galima įsigyti net pagrindinį šalies įstatymą – Lietuvos Respublikos Konstituciją, pakol kas mažai elektroninių knygų patenka į Lietuvos skaitytojų rankas. Tiesa, leidėjai ir platintojai neslepia ambicijų šiais metais pasiekti proveržį.
Nuo pat elektroninių knygų atsiradimo rinkoje buvo pabrėžiamas greitas jų pasiekiamumas (galimybė parsisiųsti tiesiai iš interneto), ekologiškumas ir pigumas. Tačiau pastaroji savybė plečiantis elektroninių knygų rinkai vis dažniau tampa pagrindiniu diskusijų objektu. Leidėjų teigimu, nuomonė, kad elektroninė knyga turi būti gerokai pigesnė nei popierinė, yra mitas, nes leidžiant elektroninę knygą dingsta tik spaudos ir logistikos sąnaudos: leidykla tebeturi mokėti už autorių teises, vertimą, redagavimą, iliustravimą ir konvertavimą į standartus atitinkantį formatą. Kita vertus, jei leidžiama elektroninė knyga jau buvo išleista popieriniu pavidalu, leidybos sąnaudos gerokai sumažėja.
„Veido“ pašnekovų teigimu, Lietuvoje įsitvirtinusi tendencija elektroninę knygą pardavinėti maždaug 30 proc. mažesne kaina, nei kainuoja tokia pati popierinė knyga. Mažesnės kainos taikomos tik elektroniniu formatu perleidžiant klasikinius kūrinius, nes dažniausiai už jų perleidimą nebereikia mokėti autorinių mokesčių.
Tiesa, kartais elektroninės knygos kaina siekia ir to paties pavadinimo popierinės knygos kainą. Didžiausio pasaulyje internetinio knygyno „Amazon.com“ skyriaus Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad 30 proc. knygyne siūlomų įsigyti populiariausių kūrinių elektroninių versijų kaina yra netgi didesnė nei popierinių.
Toks kainų nesuderinamumas Lietuvos knygynuose pastebimas paskelbus nuolaidas. Knygynui pritaikius 30 proc. ar didesnes nuolaidas popierinės knygos kaina tampa mažesnė nei elektroninės.
„Popierinių knygų kainodara turi savą specifiką. Jei leidėjas pardavė didžiąją dalį tiražo ir susigrąžino investicijas, jis gali norėti tiesiog parduoti likučius ir „išsivalyti“ sandėlius, tad knyga gali būti parduodama už savikainą ar net pigiau. Elektroninės knygos neužima vietos sandėlyje, gamybos ir sandėliavimo lėšos nebūna „įšaldomos“, todėl jų kainos mažinti nebūtina“, – teigia elektroninėmis knygomis prekiaujančio internetinio knygyno „Skaitykle.lt“ atstovas Deividas Talijūnas.
Kita vertus, Lietuvoje ima kurtis projektai, siūlantys skaityti knygas tiesiog internete. Leidyklos „Technologija“ administruojamoje internetinėje sistemoje vartotojas galimybę knygą skaityti mėnesį gali užsisakyti sumokėjęs 40 proc. popierinės knygos kainos, pusmetį – 60 proc., o metus – 80 proc.
„Šioje sistemoje parduodamos ne knygos, o teisė jas skaityti. Kas nori paskaityti, renkasi popierinę knygą arba perka skaityklę, o kam reikia informacijos, tas renkasi elektroninę knygą skaityti internete“, – mano leidyklos „Technologija“ direktorius Vidmantas Labašauskas.
Parduoda vos kelis šimtus
Vis dėlto parduoti elektronines knygas ar galimybę jas skaityti Lietuvoje sekasi sunkiai. V.Labašausko teigimu, nors skaitytojų (vartotojų, kurie sistemoje skaito knygą ilgiau nei minutę) per metus padaugėjo nuo 630 iki 23 tūkst., elektroninėje erdvėje esančių knygų pardavimas sudaro apie 10 proc. leidyklos apyvartos. Santykinai nedidelį pardavimą leidyklos direktorius linkęs sieti su tuo, kad sistemoje skelbiama specializuota, daugiausia technologijos mokslams reikalinga literatūra, o jos pagrindinė auditorija – Kauno technologijos universiteto studentai – ja gali naudotis nemokamai.
Nors tikslūs duomenys nėra žinomi, leidyklų atstovai tikina, kad Lietuvoje elektroninių knygų rinka sudaro vos 1 proc. visos knygų rinkos. Panaši situacija visose Baltijos šalyse, o štai Didžiojoje Britanijoje elektroninių knygų pardavimas sudaro apie 15 proc. visos knygų prekybos, JAV 20 proc. siekė dar 2011 m. Praėjusių metų pabaigoje „Amazon.com“ atskleidė, kad iš jų elektroninės parduotuvės Didžiosios Britanijos ir JAV vartotojai nuperka daugiau elektroninių nei popierinių knygų. Bendrovės pranešime teigiama, kad, pardavus 100 popierinių knygų, parduodama 114 elektroninių.
Dėl to, kad Lietuvoje elektroninės knygos dar nėra populiarios, daugelis leidyklų lūkuriuoja ir tokių knygų leisti neskuba. Leidykos „Baltos lankos“ direktorius Artūras Surgutanovas teigia, kad kol kas elektroniniu pavidalu išleistų knygų parduota vos po kelias dešimtis, nors leidykla perleido populiaraus rašytojo Sigito Parulskio knygas.
„Sunku pasakyti, kiek iš tiesų elektroninių knygų parduodama. Pavyzdžiui, Estijoje perkamiausios knygos elektroninės versijos parduodama po 200–400 vienetų. Panašiai turėtų būti ir Lietuvoje. Tiesa, stebint šių metų perkamiausių knygų pardavimo rezultatus galima spėlioti, kad bent jau bestselerių bus parduota tikrai daugiau“, – teigia neseniai elektroninių knygų knygyną atidariusios leidyklos „Alma littera“ elektroninės leidybos vadovas Mindaugas Davidonis.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-10-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.