GEOkubas yra dvylikos Europos šalių, dvidešimt penkių aukštųjų mokyklų geografų, mokslininkų ir tyrėjų visuomenei skirtas bendras darbas. Lietuviškąjį gerokai papildytą ir mūsų kontekstui pritaikytą leidimą rengė žymus geografas Rytas Šalna. O mes siūlome kelias ištraukas, tiksliau, temas, iš ką tik Lietuvos knygynuose pasirodžiusio kūrinio.

XXI a. mūsų pasaulis atsidūrė globaliųjų iššūkių akivaizdoje. Vos prieš kelis dešimtmečius atsiradusios tokios sąvokos, kaip klimato atšilimas, ozono skylė, darnusis vystymasis, gyventojų senėjimas, globalizacija ir nemažai kitų, tapo neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi. Nors mūsų planeta apvali, tačiau knygoje jai suteikta savita kubo forma. Kiekviena iš 6 kubo sienelių atitinka tam tikrą didžiąją geografinę temą, o kiekvieną iš jų sudaro 9 smulkesnės temos. Taigi iš viso leidinyje aprašomos net 54 geografinės temos.
Knygoje atsispindi ne tik didžiosios mūsų planetos ekosistemos, gaivalinės nelaimės ir jų poveikis žmonėms, bet ir visos aktualiausios socialinės, ekonominės ir aplinkosauginės problemos, technologijų pažanga ir jų vaidmuo kasdieniame žmonių gyvenime bei profesionalių geografų darbuose.
Labai vertinga tai, kad šioje knygoje pateikiamas įvairių Europos šalių geografų požiūris į geografiją ir jų pačių šioje srityje atliekami kasdieniai darbai. Iš to galima daryti išvadą, jog geografijos mokslo žinios, įgūdžiai, netgi tam tikras geografinis mąstymas kaip niekada anksčiau yra ypač svarbūs kiekvienam iš mūsų.

Rūšių nykimas
Į geografų akiratį patenka ne tik fizinė mūsų pasaulio aplinka, bet ir visa joje klestinti gyvybės įvairovė. Rūšies nykimas suprantamas kaip laipsniškas tam tikros augalų ar gyvūnų rūšies atstovų mažėjimas, kuris tam tikru metu pasiekia kritinę ribą, kai rūšies populiacijos atkurti jau neįmanoma. Rūšių nykimo ir išnykimo problema turi didžiulę įtaką kiekvienam iš mūsų. 1992 m. Rio de Žaneire vykusiame pasaulio lyderių susitikime nuspręsta, kad nykstančių rūšių išsaugojimas ir įvairovės išlaikymas yra vienas esminių mūsų planetos tvarios raidos užtikrinimo uždavinių.
Iki šiol mokslininkams pavyko identifikuoti apie 1,6 mln. skirtingų augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų rūšių, iš kurių 1 mln. sudaro vien vabzdžiai. Manytina, kad tai tik nedidelė dalis visų rūšių, gyvenančių Žemėje, nes dauguma jų mokslui dar nežinoma. Mokslininkai apskaičiavo, jog Žemėje egzistuoja nuo 3 iki 10 mln. rūšių! Iš tiesų sunku įsivaizduoti, kiek vis dėlto organizmų rūšių gyvena mūsų planetoje.
Šiuo metu rūšys nyksta neįtikimai sparčiai. Kasmet prarandame maždaug 1 proc. iš visų žinomų dažniausiai dėl to, kad pažeidžiamos ar net masiškai naikinamos jų buveinės. Tokia žmonių veikla, kaip, tarkime, miškų naikinimas, miestų plėtra, ekosistemų tarša bei visuotinis klimato šiltėjimas, kelia didelę grėsmę daugybei rūšių. Apskaičiuota, jog išnykimas gresia 12 proc. paukščių, 25 proc. žinduolių bei 33 proc. žuvų rūšių.
Geografai, kaip ir aplinkosaugininkai, visame pasaulyje siūlo būdų ir imasi konkrečių priemonių, padedančių gelbėti jau nykstančias rūšis ar tas, kurioms kilusi grėsmė. Dirbama išvien su valstybinėmis institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis, tokiomis kaip Pasaulinis gamtos fondas. Bendromis pastangomis rūšys stebimos ir taip mėginama suprasti kilusius pavojus. (…)

Senstanti visuomenė
Visuomenės senėjimas jau kurį laiką yra svarbi daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos, problema. 2005 m. Jungtinės Tautos patvirtino, kad visuomenė senėja daugumoje valstybių, visuose pasaulio regionuose. Sparčiausias šis procesas labiausiai išsivysčiusiose šalyse. Senstančios visuomenės reiškinys turi daugybę priežasčių ir padarinių, kurie ypač domina geografus.
Visuomenė senėja dėl dviejų pagrindinių priežasčių: ilgėja gyvenimo trukmė ir mažėja gimstamumas. Šiais laikais žmonės gyvena ilgiau nei anksčiau. Tam įtakos turi medicinos pažanga, pagerėjusios gyvenimo sąlygos, ekonominis ir politinis stabilumas. Daugybėje šalių mažėjantį mirtingumą lydi ir mažėjantis gimstamumas. Dėl pastarojo ilgėja vidutinis gyventojų amžius, kinta jaunų ir senų žmonių pusiausvyra.
Senstančios visuomenės ekonominė įtaka šalims yra didžiulė, nes santykinai mažėja darbingo amžiaus žmonių dalis. Vyresni žmonės dažniausiai turi daugiau santaupų nei jauni, tačiau linkę mažiau išleisti. Senstanti visuomenė reiškia, kad ilgainiui mažės ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų poreikis, nes bus dar mažiau jaunų žmonių, kuriems reikės šių paslaugų. Pažangios šalys kuria strategijas ir įgyvendina konkrečius projektus, kuriais siekiama skatinti mokymąsi visą gyvenimą. Dėl mažėjančio tam tikrų profesijų specialistų poreikio jų ruošiama mažiau, o jau turintys tokį išsimokslinimą skatinami kelti kvalifikaciją arba apskritai keisti profesiją.
Gyventojų senėjimas gerokai padidina tam tikras išlaidų rūšis. Pavyzdžiui, senstant visuomenei, sparčiai auga išlaidos sveikatos priežiūrai ir socialinei rūpybai. Šie pokyčiai turi lemiamą įtaką žmonių gyvenamajai aplinkai bei socialinei gerovei.
Pastangos išlaikyti tolygią ir subalansuotą plėtrą kelia daug iššūkių valdžios institucijoms. Daugelio išsivysčiusių šalių socialinės sistemos dėl ilgėjančio žmonių amžiaus jau patiria rimtų problemų, susijusių su senatvės pensijų mokėjimu, jaunimo nedarbu.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-7-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.