"Veido" archyvas

Jau pusantrų metų pristabdytas naujų objektų įtraukimas į Kultūros vertybių registrą kelia rūpestį ekspertams. 2010 m. į Registrą buvo įtraukta 113 nekilnojamųjų kultūros vertybių – 2,5 karto mažiau nei 2009 m.

Archeologas dr. Egidijus Šatavičius tvirtina, kad archeologinių objektų padėtis Lietuvoje ir taip nėra gera, be to, kadangi daugelis archeologinių objektų slypi šalia vandens telkinių, nemaža jų dalis ardoma vykdant privačias statybas. Dabar, kai naujų objektų įtraukimas į registrą pristabdytas, suniokoti privačių statybų metu atrastą archeologinį objektą tapo gerokai lengviau.

“Archeologijos objektai yra vieni iš tokių, kurių bet kada galima rasti – jie randami statybų, miško darbų metu ar kai išžvalgomos teritorijos”, – paaiškino archeologas.

Kultūros paveldo departamentas naujų objektų įtraukimą pristabdė po to, kai tyrimą atlikusi Valstybės kontrolė pripažino, kad Lietuvos kultūros paveldas saugomas netinkamai ir rekomendavo prioritetą teikti ne naujiems objektams įtraukti, o registre jau esančių objektų vertybių tikslinimui.

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė aiškina, kad į registrą ir toliau įtraukiami reikšmingi objektai, kuriems iškyla sunaikinimo grėsmė. Tuo tarpu E. Šatavičius atkreipia dėmesį, kad šiuo metu neįtraukta apie 100 žinomų archeologinių objektų, tarp kurių yra ir unikalių, tarkime, viena iš pirmųjų Lietuvos gyventojų titnago kasykla Varėnos rajone, vienintelė Lietuvoje pirmųjų žemdirbių gyvenvietė iš neolito laikotarpio ar archeologams svarbios durpyninės gyvenvietės.

Pasak D.Varnaitės, suvaržymai naujų objektų įtraukimui išliks dar ilgai. “Registre esančių objektų vertybių patikslinimui reikės nemažai laiko. Tai gali užtrukti 5–10 metų, nes Kultūros vertybių registre yra 16 tūkst. objektų, iš kurių nemaža dalis su keliomis ar keliolika sudėtinių dalių. Per metus su sudėtinėmis dalimis patikslinta apie 2 tūkst. objektų”, – sakė D.Varnaitė.