TED 2011:
Idėjos, kurias verta skleisti
Kovo pradžioje Long Biče, Kalifornijoje, vykusioje TED konferencijoje daugiausiai diskusijų sukėlė B.Gateso kuruojama sesija “Žinių revoliucija”
Norintieji pakeisti pasaulį moko vaikus taikos meno, skelbia revoliuciją medicinos srityje, modernias technologijas diegia į netikėčiausias sritis ir dar siūlo keisti mąstymą žiūrint į nuotraukas.
Sakoma: jei nori sužinoti, kas pasauliui bus aktualu po kelerių metų, pabandyk patekti į TED konferenciją ar bent jau peržvelk joje skaitytus pranešimus.
TED konferencijoje pirmą kartą prabilta apie artėjančią tinklaraščių erą, čia Julianas Assange’as aiškino, kam pasauliui reikia “WikiLeaks’o”, dar prieš penkerius metus pirmą kartą taip aštriai apie visuotinio atšilimo pavojus prabilo Alas Gore’as, o jo kalba tapo pradžia pasaulį sukrėtusiam dokumentiniam filmui “Nepatogi tiesa”, pelniusiam “Oskarą”.
TED (Technology Entertainment Design) – pelno nesiekianti organizacija, pasirinkusi sau misiją, o pagal ją – ir šūkį “Idėjos, kurias verta skleisti”, 1984 m. pradėjo savo veiklą nuo trijų sričių: technologijų, pramogų ir dizaino. Tačiau šiandien tarp pranešėjų gali būti bet kurios srities žmogus – nuo Nobelio premijos laureato iki mago – svarbu, kad jis turėtų vertą skleisti idėją.
Ką tik iš TED konferencijos grįžęs Lietuvos elektromobilių asociacijos direktorius Vaidotas Lašas sako, kad šiųmetėje konferencijoje jam ypač įstrigo pranešimai moksleivių ugdymo temomis. Tą patį sako ir būrelis jaunuolių, TED konferenciją tiesiogiai stebėjusių internetu.
Pasaulio ateitis – mokyklų klasėse
Vilniuje TED transliaciją stebėjusią Tomą Urbonavičiūtę, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto studentę ir “Kito varianto” judėjimo savanorę, sužavėjo šių metų TED prizo laimėtojas – savo vardo neskelbiantis fotomenininkas JR. Jis keliauja po pasaulį, fotografuoja ir kartu su savanoriais pagalbininkais didžiules nespalvotas nuotraukas klijuoja netikėčiausiose vietose – ant apleistų namų prie Paryžiaus, ant sienos tarp Izraelio ir Vakarų Kranto, Kenijoje didžiuliai vietos moterų portretai “važinėja” ant traukinių, nuotrauka gali tapti ir kiauro stogo uždangalu. Dabar prie šio pasauliniu tapusio “Insideout” projekto kviečiami prisidėti visi norintieji. JR manymu, nors menas savaime pasaulio nepakeis, tačiau jis gali paskatinti diskusijas ir keisti žmonių požiūrį.
Aštriai kalbėta apie švietimo problemas. Pranešėjai patarė nelaukti kažkokio supermeno, kuris ateis ir išspręs problemas, – ateitis sprendžiama ne mūšio laukuose, o mokyklų klasėse. Štai Johnas Hunteris, itin gabių vaikų mokytojas iš JAV, kalbėjo apie tai, kaip ugdyti vaikus, pasitelkus jo sugalvotą žaidimą “Pasaulio taika”. Pedagogas įrodė, kad ketvirtokams galima skirti sudėtingas užduotis ir jie pajėgūs rasti išeitis iš gana sudėtingų konfliktinių situacijų bei ekonominių problemų.
Vilniuje internetu konferenciją stebėjęs Ramojus Gineika, “Newsec/Re&Solution” investicinių projektų vadovas, “SSE Riga” alumnų asociacijos Lietuvoje valdybos pirmininkas, mano, kad Lietuvai vertėtų įdiegti kito JAV švietėjo Salmano Khano pasiūlytą projektą – virtualių socialinių tinklų ir virtualių priemonių naudojimą mokymo procese, nes Lietuvoje niekaip nesugebama subalansuoti lygiavos ir švietimo pagal paties vaiko galimybes principų. Pagal “Khan academy” sukurtus filmukus vaikai mokosi, atlieka užduotis pagal savo suvokimą ir tempą, o mokytojas turi galimybę matyti, kiek kartų ir ties kuria užduotimi kiekvienas “įstrigo”, ir pagal tai dirbti su kiekvienu mokiniu.
Triskart – apie Lietuvą
V.Lašas sako, kad jį TED konferencijoje apstulbino kalbėtojų ir temų įvairovė: nuo 22 metų poetės Sarah Kay, kuri vaikus mokyklose moko poezijos, iki “Microsoft” vadovo Billo Gateso, bandžiusio įvardyti švietimo sistemos trūkumus ir neefektyvumą; nuo kelių “Grammy” apdovanojimų savininko Bobby McFerrino muzikinio pasirodymo, menininkų, keliautojų idėjų iki buvusio NATO karinių pajėgų Afganistane generolo Stanley McChrystalo kalbos apie lyderystę ir jos kaitą.
Įspūdingas buvo Anthony Atalos pranešimas apie organų persodinimą: kol pranešėjas kalbėjo, specialiu 3D spausdintuvu buvo išspausdintos persodinamos “kepenys”, kurias galima užauginti iš ląstelės, užuot laukus donoro.
Kitaip kaip revoliucine medicina nepavadinsi ir konferencijoje atskleistų naujų žmogaus DNR kodo tobulinimo galimybių, taip kovojant su įvairiomis ligomis.
Vilniuje neakivaizdžiai TED konferencijoje dalyvavusiam R.Gineikai dar didžiulį įspūdį padarė fizikės-astronomės Jannos Levin pranešimas apie juodąsias skyles, o T.Urbonavičiūtei – Kaire nufilmuota Waelo Ghonimo kalba apie interneto ir socialinių tinklų vaidmenį Egipto revoliucijoje.
Beje, kaip įsidėmėjo V.Lašas, pranešimuose triskart paminėtas Lietuvos vardas. Danielis Tammetas, mokytojas ir lingvistas, turintis autizmo sutrikimą su “savant” sindromu, pagal mainų programą vienus metus mokė anglų kalbos Lietuvoje ir per tą laiką pats sugebėjo išmokti lietuviškai. Janet Echelman, skulptūras iš žvejų tinklų kurianti menininkė, prisiminė, kaip Lietuvoje pristatė savo meną ir mokėsi nerti tinklus. O menininkas Shea Hembrey, kurdamas projektus, sukuria ir fiktyvų menininką – suranda žmogaus nuotrauką, parašo jo istoriją ir pan. Vienas toks buvo iš Lietuvos.
Pranešėjai ir publika – vieni kitų verti
Dukart per metus vykstančios TED konferencijos – itin aukštos kokybės renginiai su labai intensyvia įdomių ir gerai parengtų pranešimų programa. Jei TED auditorijoje sėdi “Google” ar “Amazon” įkūrėjai, matyt, neverta abejoti, kiek naudos duoda išgirsti, kas domina įvairių sričių pasaulio kūrybingiausius žmones. TED konferencijų metodika – kad susirenka ne tos pačios, o skirtingų sričių žmonės ir būtent jų įvairovė leidžia įžvelgti, kur link eina pasaulis ir kurios idėjos labiausiai vertos skleisti.
Vis dėlto į TED konferencijas veržiamasi ne tik pasiklausyti pranešėjų, bet ir pabendrauti tarpusavyje, nes tarp pusantro tūkstančio dalyvių publikos – įdomių žmonių ne mažiau nei tarp TED kalbėtojų. “Beje, auditorijoje negalima rezervuoti vietų – visą laiką tenka sėdėti vis kitoje vietoje, o tai galimybė susipažinti su naujais žmonėmis. Kaip sakė vienas kalbėtojas, nors “laimingų atsitiktinumų” kontroliuoti neįmanoma, jų kiekį galima padidinti dažniau būnant neįprastose vietose, bendraujant su nepažįstamais žmonėmis. TED – tikrai ta vieta, kurioje “laimingų atsitiktinumų” šansai labai dideli, kur gali sutikti būsimo projekto partnerį ar įkvėpėją”, – pasakoja V.Lašas, per savaitę TED konferencijoje susipažinęs su daugiau nei 60 žmonių, tarp kurių nemažai tokių, su kuriais ketina ir toliau palaikyti ryšius.
Beje, be labai įtemptos konferencijos pranešimų programos, TED siūlo ir pramogų – kviečia į parodas, vakarienes ar pasivažinėti automobiliu be vairuotojo.
Konferencijos nario mokestis tikrai nemenkas – 6 tūkst. JAV dolerių. Tačiau TED idėjos prieinamos: www.ted.com yra tūkstančiai kalbų iš TED konferencijų, ten vyksta įvairios diskusijos. Jaunimas skatinamas dalyvauti “TED Fellows” programoje, per kurią aktyvūs jaunuoliai gali patekti į TED konferenciją nemokamai.
Taip pat bet kas gali organizuoti TEDx renginius, kurių pasaulyje jau surengta tūkstančiai. “Tai gali būti dešimties draugų pasisėdėjimas žiūrint TED kalbas, ar didesnis bendruomenės renginys, kuriame vietiniai žmonės, darantys kažką nuostabaus, gali pasidalyti savo idėjomis”, – aiškina V.Lašas.
Šie renginiai vyksta įvairiose vietose – nuo Himalajų, kur toks vyko po atviru dangumi, iki Vilniaus ar Kauno technologijos universiteto. Svarbiausia, kad visi renginiai vadovautųsi pagrindiniais TED principais: atvirumo, bendravimo ir, žinoma, idėjų, kuriomis verta dalytis, paieškos.
Įsimintiniausios TED 2011 idėjos
Salmanas Khanas: mokymas, pritaikytas kiekvieno tempui
Virtualios mokymo priemonės leidžia kiekvienam vaikui mokytis, atlikti užduotis pagal jo galimybes, tempą, o mokytojas turi galimybę stebėti, kur kiekvienas iš mokinių “įstringa”, kas jam buvo sunkiausia.
Johnas Hunteris: ketvirtokai pajėgūs spręsti pasaulio problemas
J.Hunterio sukurtame “Pasaulio taikos” žaidime ketvirtokai suskirstomi į keturias konfliktuojančias šalis ir turi išspręsti 50 problemų – nuo karinių, ekonominių iki socialinių. Taip ugdomas kūrybiškumas, bendravimo ir problemų sprendimo įgūdžiai.
Anthony Atala: organų transplantų galime užsiauginti
Revoliucinė medicina – kaip iš paties žmogaus, kuriam reikia persodinti kokį nors organą, ląstelių pusiau sintetiniame karkase užauginti visą reikalingą organą. Maža galimybė, kad jį organizmas atmestų, be to, tai išspręstų donorų problemą.
Rogeris Ebertas: nebyliams – sintetinis balsas
Filmų kritikas TED konferencijoje kalbėjo sintetiniobalso padedamas. Jo tema – ne tik sintetinio balso kūrimas žmonėms, negalintiems kalbėti, bet ir keistų visuomenės santykių su neįgaliaisiais keitimas.
JR: “Sklindantis menas”
JR visame pasaulyje ant pastatų, lūšnynų ir jų stogų, traukinių, tvorų, taip pat ir skiriančios Izraelį bei Vakarų Krantą, klijuoja didžiules nespalvotas nuotraukas. Nors menas savaime pasaulio nepakeis, tačiau jis gali paskatinti diskusijas ir keisti žmonių požiūrį.
Ericas Whitacre’as: klasikiniam chorui – naujosios technologijos
Virtualūs socialiniai tinklai ir naujosios technologijos turi didžiulį neišnaudotų idėjų potencialą bet kurioje srityje, gali praplėsti net klasikinės chorinės muzikos galimybes. Pavyzdžiui, tai leidžia suburti virtualų chorą, nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje esi.
Komentarai (1)
Komentuoti
Loading ...
Nesamone