ACTA (Anti Counterfeit Trade Agreement) lietuviškai – „Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu.“ Taip vadinama sutartis, kuria siekiama apginti intelektinę nuosavybę (pavyzdžiui, multimilijoninėms korporacijoms priklausančias autorių teises) bei saugoti ekonomiką nuo klastočių keliamo pavojaus ekonominiam stabilumui.

Lietuva ACTA pasirašė 2012 01 26. Ką jūs, gerbiamas pilieti apie tai žinote? Pradėkime nuo pradžios. O prasidėjo viskas prieš keturis metus, dar 2008 m.

ACTA – ką nuo mūsų slepia?

ACTA sutartis slapta buvo svarstoma porą metų. Pasaulio visuomenė tik 2010 m. gavo galimybę susipažinti su savo ateitimi, kuri projektuojama uždaruose korporacijų ir vyriausybių kabinetuose.

Pirmasis sutarties variantas susilaukė stiprios kritikos dėl drakoniškų interneto kontrolės priemonių, tad nuspręsta ACTA kiek „sušvelninti“. Iš principo teįvesta viltį teikianti pataisa – sutarties punktai „bus negailestingai baudžiami“ pakeisti į „gali būti negailestingai baudžiami“. „Švelnesnis“ variantas pasirašytas Tokijuje. Po to informacija apie sutartį pagaliau pasiekia ir visuomenę. O tada…

Protesto vardan, atsistatydina Europos parlamento pranešėjas ACTA klausimais, Kaderas Arifas. Šis gestas išreiškia jo protestą prieš sutartį lydintį slaptumą, dialogo su visuomenės interesus ginančiomis organizacijomis vengimą, apribotą Europos parlamento dalyvavimą derybose ir tą keistą skubėjimą, kuo greičiau „prastumti“ sutartį nesitariant su interesantais – visos Europos Sąjungos piliečiais.

Tuo pat metu Lenkiją sudrebino tūkstantinės demonstracijos. Šimtuose kitų Europos (tarp jų ir Lietuvos) miestų pradėtos organizuoti protesto akcijos. To rezultatas – pusantro milijono žmonių vos per kelias dienas pasirašo anti-ACTA peticiją.

Tad iš kur visas šis šurmulys, kaip ACTA pakeis kasdienį Lietuvos gyvenimą ir kam tas slaptumas? Kol kas nėra vienos nuomonės. Sutartį „globojančios“ organizacijos ir vyriausybės vis dar vengia dialogo. O jos priešininkai grasina masiniais protestais visoje Europoje ir svarsto alternatyvų sutarties variantą.

Ko laukti Lietuvoje?

O ką darysime mes, Lietuvos gyventojai? Ar mes turime teisę žinoti, ką mums ruošia korporacijų klerkai ir advokatai? Galbūt mūsų vyriausybė paprasčiausiai nepagalvojo, kad mums, visiems Lietuvos gyventojams, besinaudojantiems internetu, tai gali būti tiesiog įdomu? Ar būtinai reikia tūkstančių gatvėse, kad pagaliau būtų užmegztas dialogas su visuomene? Tikėkimės, kad ne.

Norime visiems pasiūlyti pagalvoti apie sutartį, kuri nors ir pasirašyta slapta, tačiau ratifikuota, palies mus visus labai apčiuopiamai. Diskusijai kviečiame kuo platesnį ratą piliečių: paprastus interneto vartotojus, žurnalistus, politikus, intelektualus, verslininkus. Siekiame, kad būtų išgirsti ne tik užsienio korporacijų advokatai iš LANVA (Lietuvos Antipiratinės Veiklos Asociacijos), bet ir visuomenės, o ne (tik) privačius korporacijų interesus ginantys balsai.

Kelkime klausimus dabar, kad nereikėtų kelti balso vėliau. Kalbėkime dabar, kad nereikėtų tylėti vėliau. Gaukime atsakymus, kuriuos mums privalo duoti.

Kalbėkime, diskutuokime bei ginčykimės. Kaip tik mums patinka: su šeimos nariais, draugais, bendradarbiais, praeiviais, politikais ar valdininkais. Kalbėkime ir turėkime savo nuomonę.

Kokios ateities mes, Lietuvos piliečiai, norime sau ir savo vaikams?

Nuoširdžiai,

Susirūpinę piliečiai.

P.S. Mieli Lietuvos politikai, norime priminti vieną smulkų dalykėlį – artėja rinkimai…