"Veido" archyvas

Pasaulyje vis labiau populiarėja ne vien išmanieji telefonai, bet ir išmanieji šaldytuvai, orkaitės, dulkių siurbliai, skalbyklės, o turtingieji sau jau gali leisti ir išmaniuosius kambarius ar net gyvenimą išmaniuosiuose namuose.

Praėjusią savaitę bendrovė “Samsung” pristatė naujausią savo išmanųjį buities prietaisą – šaldytuvą RF 4289. Šis prietaisas valdomas bevieliu interneto ryšiu, turi šviesos diodų (LED) apšvietimą ir didžiulę maisto laikymo kamerą. Be to, jame įmontuotas liečiamasis skystųjų kristalų ekranas. Svarbiausia, kad šis šaldytuvas suteikia galimybę prisijungti prie skirtingų virtuvėje besisukiojantiesiems aktualių programų – “Google” kalendoriaus, orų prognozių, receptų, naujienų agentūrų informacijos, muzikos ir net “Picasa” nuotraukų.

Šaldytuvo programinė įranga taip pat leidžia palikti “raštelius” šeimai ar net tuoj pat nusiųsti žinutę į jų telefoną. Beje, šis šaldytuvas bet kada gali atsiųsti žinutę su pranešimu apie visą savo turinį, ir žmogus prekybos centre gali nuspręsti, ko stinga vakarienei, o kurių produktų pirkti dar tikrai nebūtina.

Prekybos centruose tokie šaldytuvai pasirodys jau nuo gegužės mėnesio ir kainuos apie 3,5 tūkst. JAV dolerių.
Tiesa, jau dabar parduodami išmanieji šaldytuvai “Minerva”, kurie yra taip pat gana “protingi”. Jie 80–90 proc. tikslumu gali įvardyti, kokių produktų esama jų lentynose. Maža to, gali pasiūlyti, kokių patiekalų galima iš jų pasigaminti.

Kita vertus, kai kurie IT naujovių gurmanai tokius įrenginius vertina skeptiškai: esą kur kas naudingiau būtų nusipirkti paprastesnį ir pigesnį šaldytuvą, o už sutaupytus pinigus įsigyti su tokiu šaldytuvu suderintą “iPad 2″, kuris pasitarnautų ne tik planuojant maisto pirkinius ar ieškant receptų, bet ir išmaniai tvarkant kitus reikalus.

Keičia gyvenimą

Išmaniuosius buities prietaisus pasaulyje šiuo metu gamina apie 180 bendrovių. Vienos kol kas orientuojasi tik į koncepcijas ir bando išsiaiškinti vartotojų poreikius – tarkime, ar tikrai atsiras norinčiųjų įsigyti išmaniąją orkaitę, kuri praneš, ar viduje kepanti mėsa jau pakankamai minkšta, ar kas norės turėti viryklę, įvertinančią, kiek kilokalorijų yra puode, taip pat ar bus ketinančiųjų pirkti plaukų džiovintuvą, kuris ims pypsėti, jei per arti prisilies prie plaukų ir kils grėsmė juos nusideginti.

Tačiau keliasdešimt bendrovių produktus jau gamina masiškai, o jų paklausa niekas nebeabejoja, nes akivaizdu, kad svarbiausia, už ką moka vartotojas, – tai nauja gyvenimo kokybė. Tokie technologiniai laimėjimai iš tiesų labai keičia žmonių įpročius ir buitį. Pirmiausia išmanieji prietaisai ją labai supaprastina, be to, jie gerokai taupo laiką.

Pavyzdžiui, dabar namus galima sutvarkyti palikus įjungtą išmanųjį dulkių siurblį. Vienas naujausių pavyzdžių – “Samsung” sukurtas išmanusis daugiafunkcis dulkių valymo įrenginys “NaviBot”, kurį galima valdyti mobiliuoju telefonu iš bet kurios vietos. Tarkim, sužinoję, kad vakare sulauksite svečių, namus mobiliuoju telefonu galite išvalyti sėdėdami biure. Be to, dulkių siurblyje yra įdiegta filmavimo kamera, tad jei norėsite matyti, kas dedasi namie be jūsų žinios, pakanka šią kamerą įjungti ir apžiūrėti savo butą ar namą.

Per atstumą buitimi rūpintis leidžia ir kiti prietaisai. Tarkim, pasaulyje vis labiau populiarėja išmaniosios žoliapjovės.
Štai “Husqvarna” rinkai pristatė elektrinį, automatizuotą robotą – vejapjovę. Šis Švedijos mokslininkų išradimas per 90 minučių gali idealiai sutvarkyti 1,2 aro pievą. Robotas maitinamas 18 voltų, 4 amperų srovės galia.

Tiesa, tam, kad mažasis garso neskleidžiantis pievos prižiūrėtojas “nepabėgtų” į kaimyno kiemą, jums teks pasirūpinti, jog norimą vejos plotą juostų po žeme užkasta plona viela: priartėjęs prie vejos krašto robotas pajus, kad yra arti ribos, ir apsisukęs savo darbą tęs toliau.

Beje, kai akumuliatoriui reikia įsikrauti, vejapjovė susiranda įkrovos stotį, įsikrauna ir toliau tęsia darbą. Gamintojai tikina, kad šis robotas žolę nepriekaištingai pjauna ir nelygiose vietovėse, o užprogramuotas gali nupjauti net labai sudėtingos formos veją. Robotas susidoroja su įkalnėmis iki 35 proc., be to, jam nė motais lietus ar stiprus vėjas.

Gamintojai žada ir tai, kad susidūręs su kliūtimi, medžiu ar akmeniu, prietaisas tik saugiai apsisuks ir, pasirinkęs naują kryptį, toliau tęs darbą.

Na, o norint būti ramiems dėl ilgapirščių, gamintojai apsaugojo vejapjovę PIN kodu, tad patekusi į vagišių rankas ji be apsaugos kodo paprasčiausiai neveiks.

Įdomi naujovė išmaniųjų buities prietaisų rinkoje yra ir “Miele” skalbimo mašina, kuri už jus seka, kada įsijungia naktiniai elektros tarifai, ir tik tuomet pradeda veikti.

Išmaniųjų skalbimo mašinų rinkoje analogo neturi ir bendrovės “Merloni” prietaisas “Margherita 2000″. Ši skalbyklė ypatinga ne vien tuo, kad gali būti nustatoma internetu, bet ir gebėjimu apskaičiuoti, ar skalbimo milteliai pakankamai įsigėrė į audinį, o jei ne – gal reikia padidinti skalbimo temperatūrą ar įdėti daugiau skalbimo priemonės. Beje, šis įrenginys palyginti nebrangus: JAV jis kainuoja apie 450 JAV dolerių, tad kaina nedaug skiriasi nuo įprastų, “neprotingų” giminaičių.

Išmanieji namai

Atkreiptinas dėmesys, kad vis labiau pasaulyje populiarėja ne vien atskiri išmanieji buities prietaisai, bet ir ištisos jų sistemos. Tai vadinamieji išmanieji kambariai arba net išmanieji namai.

Pavyzdžiui, nebe naujiena – integruotų prietaisų pilna išmanioji virtuvė, kurioje balso komandomis valdoma orkaitė, indaplovė ar daržovių troškintuvas sąveikauja dar ir tarpusavyje.

Dar įspūdingesni išmanieji namai. Tiesa, “protingų” namų idėja atsirado dar 7-ajame dešimtmetyje, tačiau anuomet svarbiausia jų paskirtis buvo energijos taupymas. Dabar svarbiausia – žmogaus komfortas, laiko taupymas ir saugumas.

Tarkim, Kalifornijoje esančiame viešbutyje “Hilton Garden Inn” veikia pavyzdinis ateities kambarys. Kambaryje, kurio numeris 267, klientams nereikia su savimi nešiotis numerio raktų ar kortelių – prie durų pakanka prisiliesti nykščiu, ir kambarys svečią atpažįsta. Kambario apšvietimas reguliuojamas balsu – kaip ir priešgaisrinė sistema, kurią galima balsu trumpam išjungti, jei kambaryje ketinama rūkyti. Balsu čia galima įsakinėti net veidrodžiui: baigus praustis duše galima pareikalauti, kad jis “nusišluostytų” aprasojimą.

Tokie technikos stebuklai įmanomi ne tik prabangiuose viešbučiuose – tai populiarėja ir gyvenamuosiuose namuose.
Daugiausiai išmaniųjų namų sistemų pasaulyje įdiegta JAV, o viena pažangiausių ir sudėtingiausių tokių sistemų veikia “Microsoft” įkūrėjo Billo Gateso namuose. Anglija užima antrą vietą pasaulyje pagal išmaniųjų namų skaičių, be to, šioje šalyje yra net ir “protingų” viduramžių pilių.

Kuo sudėtingesnė “protingo” namo sistema, tuo daugiau įvairių funkcijų ji gali atlikti ir susieti. Dažniausiai susiejamas apsaugos, garso ir vaizdo signalų valdymas bei apšvietimas. Sudėtingesnėse sistemose prie centralizuoto pulto dar prijungiamos klimato valdymo ir energijos taupymo sistemos. Taip pat, atsižvelgiant į žmogaus poreikius, galimas nuotolinis sistemos valdymas internetu arba mobiliuoju telefonu.

Žinomiausios “protingo” namo sistemų gamintojos yra JAV bendrovės – “Crestron”, AMX. Pavyzdžiui, naujojoje Lietuvos Seimo salėje yra įdiegta naujausia “Crestron” valdymo sistema, todėl dabar žiūrėdami Seimo posėdžius galite matyti, kaip Seimo nariai nešiojasi valdymo pultelius, kuriais valdo savo darbo vietą.

Tiesa, išmaniosios sistemos nėra pigios. Tarkim, skaičiuojama, kad išmaniojo namo eksploatacija maždaug 25 proc. brangesnė nei įprasto, o pats pastatas kainuoja maždaug dvigubai daugiau nei analogiškas, bet be “protingų” sistemų įrengtas namas.