Suaugę alkoholikų vaikai

Tarptautinį pripažinimą pelniusioje knygoje „Suaugę alkoholikų vaikai“ amerikiečių psichologė, suaugusių alkoholikų vaikų judėjimo pradininkė dr. Janet Geringer Woititz pažvelgia į vidų tų, kurie augo priklausomybių kamuojamose, nedarniose šeimose.

Per daugelį praktikos metų susipažinusi su šimtais alkoholikų šeimose užaugusių žmonių, daktarė nustatė juos vienijančias savybes ir bruožus, nulemtus vaikystėje patirtų traumų, bei nurodė būdus, kaip atitrūkti nuo našta tapusios praeities ir išmokti gyventi kitaip.

***

Kasmet pasirodo vis daugiau tyrimų apie alkoholizmą mūsų visuomenėje. Duomenys skiriasi, bet sutariama, kad šioje šalyje yra daugiau nei dešimt milijonų alkoholikų.

Nors ir patys yra aukos, alkoholikai daro žalingą poveikį visiems su jais susijusiems asmenims. Nuo alkoholizmo pasekmių kenčia alkoholikų darbdaviai, giminės, draugai ir šeima. Dėl pravaikštų ir nenašaus darbo prarandama daug darbo valandų. Alkoholikai manipuliuoja giminėmis ir draugais, kad šie juos teisintų ir dangstytų. Bergždžiai tikima jų greit išgaruojančiais pažadais pasikeisti, nes tie, kas rūpinasi alkoholikais, nori jais tikėti, ir patys tampai ligos įkaitais.

Labiausiai kenčia artimieji. Kai darbdavys atsisako alkoholiko paslaugų, nukenčia šeima. Ji skaudžiai išgyvena ir tada, kai giminės ar draugai daugiau nebesitaiksto su alkoholio pasekmėmis ir ima vengti alkoholiko ir jo šeimos. Šeimą tiesiogiai veikia ir paties alkoholiko elgesys. Savarankiškai, be kitų pagalbos, nepajėgdami išsikapstyti ir užklupti ligos pasekmių, emociškai suserga ir šeimos nariai.

Visuomenė skiria nemažai dėmesio alkoholizmui, piktnaudžiavimui alkoholiu ir alkoholikams, mažiau – šeimai, ypač alkoholikų namuose augantiems vaikams.

Visuomenė skiria nemažai dėmesio alkoholizmui, piktnaudžiavimui alkoholiu ir alkoholikams, mažiau – šeimai, ypač alkoholikų namuose augantiems vaikams.

Beveik niekas neabejoja, kad yra daugybė gyvenimo alkoholikų namuose paveiktų vaikų. Nustatyti, kiek – sudėtinga dėl kelių priežasčių: pirmiausia – žmonės gėdijasi, nepripažįsta, kad alkoholizmas yra liga, ją neigia ir nuo nemalonios tikrovės bando apsaugoti vaikus.

Nors alkoholio poveikis pasireiškia įvairia elgsena, galima teigti, kad visiems alkoholikų vaikams būdinga menka savigarba. Tai nė kiek nestebina, nes, kaip teigiama literatūroje, vaikui išugdyti asmens savivertę ir pasijusti vertingu žmogumi reikia sąlygų, kurios apibūdinamos taip: „tėvų šiluma“, „aiškiai nubrėžtos ribos“ ir „pagarbus elgesys“.

Yra nemažai vertos dėmesio literatūros, kur tvirtinama, kad alkoholikų namuose tokių sąlygų nesudaroma arba jos sudaromos nenuosekliai. Tėvo ar motinos alkoholiko elgesys veikiamas jo vartojamų cheminių medžiagų, o nealkoholiko tėvo ar motinos elgesį lemia reakcija į alkoholiką. Nuosekliai tenkinti gausybę vaikų poreikių beveik nebelieka emocinės energijos. Taip vaikai tampa šeimos ligos aukomis.

Į tėvus žiūrima kaip į pavyzdį, net jei jie nenori būti toks pavyzdys. Kaip teigia Margaret Cork, būtent mainais pagrįstas ryšys su tėvais ir kitais žmonėmis vaikui leidžia jaustis saugiam, ugdo jo savigarbą ir gebėjimus susidoroti su sudėtingomis vidinėmis problemomis.

Copersmitho atliktas paauglių berniukų tyrimas rodo, kad vaikai tik tada įgyja pasitikėjimą savimi, noriai leidžiasi į nuotykius ir įveikia sunkumus, jei su jais elgiamasi pagarbiai, jiems perteikiama aiškiai apibrėžta vertybių sistema, nurodoma, ko iš jų tikimasi ir kaip spręsti problemas. Asmens atsparumas lavėja aiškiai apibrėžtoje, reiklioje aplinkoje, o ne tokioje, kur niekas neribojama, viskas leidžiama ir, užuot tikslingai nukreipus dėmesį, suteikiama visiška laisvė tyrinėti.

Asmens atsparumas lavėja aiškiai apibrėžtoje, reiklioje aplinkoje, o ne tokioje, kur niekas neribojama, viskas leidžiama ir, užuot tikslingai nukreipus dėmesį, suteikiama visiška laisvė tyrinėti.

Abu, ir Stanley Coopersmitho, ir Morriso Rosenbergo, tyrimai atskleidė, kad stipria savigarba pasižymintys mokiniai tiki savo sėkme. Jie ne taip dažnai jaučia nerimą, rečiau turi psichosomatinių simptomų ir sugeba blaiviai įvertinti savo gebėjimus. Tokie vaikai pasitiki savo jėgomis ir tiki, kad jų pastangos pelnys sėkmę, bet kartu puikiai suvokia ir savo galimybių ribas. Save gerbiantys asmenys yra draugiški, turi pasisekimą tarp kitų ir tikisi, kad su jais bus elgiamasi maloniai. Jie atviri kitiems, ir kiti juos vertina dažniausiai palankiai.

Silpna savigarba pasižymintys mokiniai, anot Coopersmitho ir Rosenbergo, yra lengvai įbauginami ir kartais būna prislėgti. Jie jaučiasi vieniši, nemylimi ir neverti meilės. Nesugeba savęs išreikšti ir apginti savo kitoniškumo. Tokie vaikai taip jaudinasi dėl to, kaip juos vertina kiti, ir tiek daug nerimauja, kad jų pastangas tapti visaverte asmenybe nesunku paversti niekais.

Mano pačios tyrimai, rašant „Alkoholikų vaikų savigarbą“, parodė, kad alkoholikų tėvų vaikų savigarba silpnesnė nei vaikų, kurie gyvena namuose, kur alkoholiu nepiktnaudžiaujama. To ir buvo galima tikėtis. Savigarba labiausiai priklauso nuo to, kiek pagarbiai, su meile ir rūpestingai su jais elgiasi artimi asmenys. Todėl darytina logiška išvada: kadangi alkoholiko namuose tokių sąlygų nesudaroma, tai neigiamai veikia asmens požiūrį į save.

Verta pažymėti, kad amžiaus rodiklis reikšmingos įtakos savigarbai neturi. Aštuoniolikmečiai ir dvylikmečiai save suvokia iš esmės taip pat. Nors abi grupės elgiasi skirtingai, ir vieni, ir kiti save suvokia vienodai. Tai patvirtina, kad, nesulaukus pagalbos, savęs suvokimas nesikeičia. Keičiasi tik požiūrio į save išraiška, o savęs suvokimas lieka toks pat.

Jeigu tai tiesa, o tyrimai rodo, kad taip ir yra, tuomet iš tikrųjų verta skirti dėmesio suaugusiems alkoholikų vaikams – jie sudaro didelę visuomenės dalį.

Negalime sakyti, kad iki šiol jų nepaisėme – tik nebuvome aiškiai įvardiję. Vadindavome alkoholikais. Arba alkoholikų sutuoktiniais. Nevisiškai pripažinome, ką jie patyrė. Pats laikas apibūdinti aiškiau. Vadinkime alkoholikais – suaugusiais alkoholikų vaikais. Svarbu įtraukti šį veiksnį, nes, nusprendus gydytis, jis turi lemiamą reikšmę pasveikimui. Suaugęs alkoholiko vaikas buvo veikiamas aplinkos ir į ją reagavo taip, kaip veikiausiai neteko tiems, kurie nėra suaugę alkoholikų vaikai. Šioje knygoje pateikiamas suaugusio alkoholikų vaiko apibūdinimas, paaiškinama, ką reiškia juo būti, ir apžvelgiamos pasekmės.

Aptariama, kaip pasireiškia silpna savivertė, ir pateikiami konkretūs patarimai, kaip imtis pokyčių.

Jau kurį laiką dirbu su suaugusių alkoholikų vaikų grupėmis. Nagrinėjame jų mintis, pasaulėžiūrą, reakcijas, jausmus ir galingą alkoholio įtaką jų gyvenimui.

Pusę grupės paprastai sudaro besigydantys alkoholikai, kita pusė – nealkoholikai. Pusė vyrų. Pusė moterų. Jauniausiam nariui – 23 metai. Kai kurie susituokę, kiti vieniši. Kai kurie turi vaikų, kiti – neturi. Visi pasiryžę keistis.

Kai kurios mintys viena ar kita forma kartojasi beveik kiekviename susitikime. Šias įžvalgas verta atidžiau panagrinėti ir plačiau aptarti.

1. Suaugę alkoholikų vaikai nežino, koks yra normalus elgesys.

2. Jiems sunku sumanymą įgyvendinti nuo pradžios iki galo.

3. Meluoja ir tada, kai būtų lygiai taip pat paprasta pasakyti tiesą.

4. Save smerkia nesigailėdami.

5. Nemoka linksmintis.

6. Save vertina labai rimtai.

7. Jiems sunku palaikyti artimus santykius.

8. Perdėtai reaguoja į nuo jų valios nepriklausančius pokyčius.

9. Nuolat siekia būti pripažinti ir palankiai įvertinti.

10. Dažniausiai jaučiasi esantys kitokie nei aplinkiniai.

11. Nepaprastai pareigingi arba ypač nepareigingi.

12. Nepaprastai atsidavę, net ir akivaizdžiai suvokdami, kad kitas asmuo ištikimybės nevertas.

13. Jie yra impulsyvūs. Imasi veikti gerai neapsvarstę, kaip kitaip galėtų pasielgti, ir kokios laukia pasekmės. Dėl impulsyvumo vėliau graužiasi, jaučiasi bejėgiai ir nekenčia savęs. Be to, jie įdeda nepaprastai daug jėgų, šalindami savo elgesio pasekmes.

Ši knyga parašyta suaugusiems alkoholikų vaikams. Vis dėlto tikiuosi, kad ji sudomins ir psichologus bei kitus žmones, kuriems ši tema aktuali.

Ji gali patarnauti dėl kelių sumetimų: 1) pagilinti žinias ir suvokti, ką reiškia būti alkoholiko vaiku, ir kas vyksta vėliau; 2) siekiant tobulėti – kaip pagalbos sau arba gydymosi vadovas; 3) suaugusių alkoholikų vaikų diskusijų grupėms kaip diskusijų atspirtis.

Iš visų šalies kampelių sulaukiu klausimų, kaip įkurti suaugusių alkoholikų vaikų grupes ir kaip tenkinti jų poreikius neapleidžiant AA ir Al-Anon principų. Šioje knygoje pateikiami atsakymai ir į šiuos klausimus.

Knygą galite įsigyti ČIA