"Veido" archyvas

Daugeliu debesų kompiuterijos paslaugų naudojamės kasdien, tik nevadiname jų šiuo vardu

Debesų kompiuterija yra svarbiausia pastarųjų metų interneto tendencija. Jos pranašumai akivaizdūs, tačiau tarti galutinį verdiktą dar anksti.

Po vaizdinga metafora slepiasi revoliucinga idėja. Debesų kompiuterija (angl. “cloud computing”) užtikrina duomenų pasiekiamumą ir galimybę juos apdoroti iš bet kurio kompiuterio ar išmaniojo telefono, jei tik šis prijungtas prie interneto. Tai meta iššūkį įprastam programinės įrangos suvokimui.

Atsisakome “Word” tekstų rengyklės, nes tekstinius failus lengvai apdorojame paprastesniu, bet dažnai pakankamu “Google Docs” įrankiu; užuot diegę brangų ir sunkiasvorį “Photoshop”, analogiškas nuotraukų redagavimo funkcijas patikime “SumoPaint”. Tiek “Google Docs”, tiek “SumoPaint” nereikia diegti į savo kompiuterį – pakanka naršyklėje suvesti programos adresą ir prisijungti. Darbas vyksta programos tiekėjo serveryje, tai yra “debesyje”. Baigę darbą, programą tiesiog išjungiame – ji neužima papildomos vietos kompiuteryje, neeikvoja sistemos išteklių. Taip atrodo darbas su debesų kompiuterijos įrankiais.

Analogiškų paslaugų apstu, daugeliu jų mes naudojamės kasdien, tik nesame įpratę vadinti šiuo vardu. Tai pasakytina apie el. paštą, vaizdo įrašų talpyklas (dažniausiai “YouTube”), tinklaraščių platformas (“WordPress”, “Blogas.lt” ir kt.).

Didžiausias šių paslaugų pliusas – jų suderinamumas. Juk, sakykime, “Hotmail” veiks bet kuriame kompiuteryje, kad ir kokia programinė įranga jame bus įdiegta. Ne tokie svarbūs tampa ir kompiuterio techniniai duomenys. Dirbant “debesyje” viską lemia interneto, o ne procesoriaus greitis.

Pigiau nei atskira IT infrastruktūra

Atrodytų, nieko nauja – kalbame apie seniai sėkmingai veikiančias interneto tarnybas, kurioms apibūdinti viso labo sugalvotas naujas terminas. Tačiau 2007 m. prasidėjęs ir didžiulį pagreitį įgavęs debesų kompiuterijos proveržis nusipelno išskirtinio dėmesio. Pripažintas IT tyrimų centras “Gartner” pranešė, kad 2008 m. pasaulyje šios srities rinka buvo įvertinta 46 mlrd. JAV dolerių, o 2013 m.  numatoma trigubai didesnė suma.

Kitos tyrimų bendrovės IDC duomenimis, Europos verslo investicijos į debesų kompiuterijos rinką iki 2013 m. didės 159 proc., o į tradicinius IT ūkio sprendimus – tik 16 proc. Investicijos per penkerius metus turi potencialo sukurti 1,5 mln. darbo vietų.

Vienos didžiausių rinkos žaidėjų “Microsoft” prezidentas Vidurio ir Rytų Europai Donas Granthamas “Veidui” teigė, kad šiemet 90 proc. kompanijos tyrimams ir plėtrai skirtų lėšų bus susiję su debesų kompiuterijos produktais. Taip kompanija bandys pasivyti debesų kompiuterijos lyderę “Google”, siūlančią plačiausią paslaugų spektrą.

Visa tai reiškia, kad debesų kompiuterijos paslaugų konkurencija taps ne mažesnė nei tarp įprastos programinės įrangos, o vartotojai pamažu įpras dirbti internete ir pasiekti savo reikiamus failus iš bet kurio kompiuterio, užuot nešiojęsi juos USB rakte.

Nors dauguma asmeniniam naudojimui skirtų programų yra nemokamos, jos turi savų apribojimų. Didesniam verslui nemokamų versijų nebepakaks – būtent čia ir slypi pagrindinis debesų kompiuterijos pajamų šaltinis. Programų kūrėjai linkę pabrėžti, kad patikėti įmonės duomenis jų valdomam “debesiui” yra daug pigiau, nei kurtis atskirą IT infrastruktūrą. Be to, debesų kompiuterija šiuo atžvilgiu daug lankstesnė, ji nepririša įmonės prie turimos programinės įrangos. IT paslaugos tampa savotišku nuomos punktu – įmonė, užuot pirkusi ir rūpinusis visa programine įranga pati, naudojasi tik tais įrankiais, kurių jai reikia tuo metu.

Patikrinti saugumo dar nebuvo laiko

Debesų kompiuterijos pranašumai akivaizdūs, tačiau jie neišsprendžia duomenų saugumo klausimo, kuris vartotojams pats opiausias. Įsivaizduokite, kad valdote įmonę, kurios visi duomenys yra tvarkingai surūšiuoti debesų kompiuterijos įmonės serveryje. Kas garantuoja, kad jūsų duomenų nepasieks pašaliniai asmenys?

Julius Gregorauskas, bendrovės “Blue Bridge Bond” dinaminių IT paslaugų skyriaus vadovas, tikina, kad dėl saugumo abejoti neverta. “Debesų kompiuterijos sprendimai užtikrina duomenų saugumą, atitinkantį aukščiausius saugos reikalavimus. Be to, paslaugų teikimo sutartyse paslaugas teikiančios įmonės prisiima įsipareigojimus dėl duomenų konfidencialumo, todėl užsakovai visada turi teisę reikalauti atsakomybės. Tai padaryti būtų gerokai sunkiau, jeigu duomenis pasisavintų įmonės darbuotojas ar jų būtų netenkama pasirinkus nemokamus debesų kompiuterijos įrankius”, – sako IT specialistas, atstovaujantis vienai iš nedaugelio Lietuvos bendrovių, teikiančių debesų kompiuterijos paslaugas.

Norint įgyti patikimos kompanijos įvaizdį, reikia laiko, o jo Lietuvos įmonės turėjo labai nedaug. J.Gregorausko teigimu, Lietuvoje debesų kompiuterijos paslaugos kol kas žengia pirmuosius žingsnius. Ilgiausiai besinaudojančios įmonės šias paslaugas savo veikloje taiko tik šiek tiek daugiau nei pusmetį. Per tą laiką įvyko tik vienas viešas nesklandumas, susijęs su debesų kompiuterijos paslaugomis: dėl per didelio vartotojų srauto laikinai įstrigo elektroninio gyventojų surašymo sistema. Tiesa, surašymo organizatoriai sumanė šį faktą pateikti kaip pliusą, o ne kaip priekaištą naujajai sistemai. “Virtualių išteklių sprendimas leido operatyviai skirti papildomų pajėgumų, todėl elektroninis surašymas buvo sėkmingai įgyvendintas, nors ir su laikinais sistemos veikimo sulėtėjimais”, – viešame pranešime teigė Saulius Markūnas, “Baltic Data Center” generalinis direktorius.

Teisiniai klausimai keliami į tarptautinį lygmenį

Dar vienas svarbus aspektas, susijęs su duomenų apsauga, – teisinės sistemos geografinis ribotumas. Kuo labiau išplitusi “debesų” sistema, tuo didesnė tikimybė, kad duomenis saugantys serveriai atsidurs svečiose šalyse, kartais ir už žemyno ribų. Kai kurie paslaugų teikėjai serverių buvimo vietą apskritai laiko paslaptimi. O jei informacija keliauja per skirtingus serverius, esančius skirtingose valstybėse? Tai visiškai supainioja teisinę sistemą, kai neaišku, kurios valstybės įstatymais vadovautis, kilus ginčui.

Ši problema tarptautiniu mastu keliama Europos Parlamente. “Debesų kompiuterija gali duoti nemenką pridėtinę vertę interneto vartotojams paslaugų prieinamumo, saugojimo ir technologinio paprastumo srityse. Tai esminė priemonė siekiant didinti ES konkurencingumą, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, tad ES teisės aktų leidėjai turėtų padėti debesų kompiuterijai plėtotis, užtikrinti, kad saugumo, duomenų privatumo ir sąveikos principai būtų įgyvendinami”, – savo idėjas, vykstant debatams dėl debesų kompiuterijos, dėstė EP narys bulgaras Ivailo Kalfinas.

Politikai sutiko, kad dabartinis teisinis reguliavimas šią IT sritį tik stabdo ir jį reikia keisti. Gegužę Europos Komisija pradės konsultacijas su suinteresuotomis šalimis, o kitais metais tikimasi priimti ES debesų kompiuterijos strategiją.

Nelaukdama komisijos siūlymų, Jungtinė Karalystė dar pernai pradėjo kurti “G-Cloud” – vyriausybei priklausančią ir valstybės teritorijoje esančią debesų kompiuterijos struktūrą, skirtą valdžios įstaigoms. Iškeltas ambicingas tikslas: vietoje 8 tūkst. ankstesnių duomenų centrų palikti viso labo devynis ir taip sutaupyti apie 3,8 mlrd. eurų. Tiesa, dabar šis projektas yra letargo būsenos.

Nepaisant to, faktas, kad didžiųjų valstybių vyriausybės kelia sau tikslus perkelti savo duomenis “į debesis”, rodo šios IT srities rimtumą. Nors skeptikai nesutinka, kad ateityje visiškai atsisakysime įprastos programinės įrangos, akivaizdu, kad virtualiuose debesyse praleisim vis daugiau laiko. Verslininkai taip galės optimizuoti savo išlaidas, o individualūs vartotojai – džiaugtis patogių ir dažniausiai nemokamų įrankių gausa. Bent jau tol, kol kompiuteris prijungtas prie interneto. Dingus ryšiui, visas debesų kompiuterijos žavumas dingsta, ir tai tik vienas iš daugelio iššūkių programuotojams, siekiant debesų kompiuteriją paversti ne tik patogia, bet ir patikima priemone.