Šiuo metu IT taikymo labiausiai trūksta Lietuvos vežėjų darbe, gamybos įmonių sandėlių valdymo srityje, o valstybiniame sektoriuje – savivaldybėse. Labiausiai pažengusios IT taikymo sritys – finansų sektorius ir prekyba.

Apsilankius keliasdešimtyje Lietuvos bendrovių ir įstaigų matyti, kad vienos jų spėjo įšokti į informacinių technologijų traukinį ir šiandien jau skina šio savo progreso vaisius, o kitos vis dar kapanojasi iš akmens amžiaus iš kankinasi pačios bei kankina savo klientus.

Užsukus, tarkime, į “Lietuvos dujų” skambučių centrą matyti daug naujos modernios įrangos ir mažai žmonių. Tačiau technikos padedami jie padaro tiek pat, kiek anksčiau atlikdavo dvigubai daugiau žmonių.

Yra ir kitokių pavyzdžių. Pavyzdžiui, užėjus į paštą ar kitas panašias įstaigas, kuriose driekiasi žmonių eilės ir kuriose ne itin efektyviai triūsia daug darbuotojų, susidaro įspūdis, kad jos į IT traukinį nespėjo ir dėl to daug prarado. Ypač jei kalbėsime apie laiką ir darbo efektyvumą. Juk jei ne informacinės technologijos, gyvenime ir vėl atgytų laiko ir atstumo apribojimai, sumažėtų gyvenimo tempas.

“Daugybė esminių šiuolaikinės visuomenės ir viso pasaulio reiškinių, tokių kaip ekonominė, socialinė, kultūrinė, politinė ir informacinė globalizacija, visuomenės struktūrų ir santvarkų kaita, pasaulinis klimato atšilimas, sustotų arba grįžtų į prieš šimtmetį buvusį tempą”, – sako dr. Vilius Kontrimas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto infrastruktūros direktorius.

IT – ne vien tik kompiuteriai

Statistikos departamento duomenimis, didžiausias IT taikomumo versle proveržis šiemet Lietuvoje fiksuojamas skaitmeninės tapatybės identifikavimo priemonių naudojimo srityje. Metų pradžioje jas naudojo 68,9 proc., o pernai – 23,9 proc. įmonių. Tam esą didžiausią įtaką turėjo “Sodros” įdiegta elektroninė draudėjų aptarnavimo sistema.

Dar vienas ženklus pokytis – elektroninis duomenų keitimasis tarp įmonių. Pernai sąskaitas-faktūras tarpusavyje siuntinėjo 49,6 proc., šiemet – jau 63,2 proc. įmonių. Teigiama, kad geriausiai išplėtotos elektroninės viešosios paslaugos Lietuvoje – susijusios su gyventojų pajamų deklaravimu, įdarbinimo paslaugomis, viešųjų bibliotekų saugomos informacijos paieška, socialinėmis įmokomis, muitinės deklaracijomis, statistikos duomenų pateikimu, viešaisiais pirkimais.

IT sistemas kuriančios bendrovės “Algoritmų sistemos” verslo plėtros direktorius dr. Rolandas Markevičius sako, kad statistinis IT taikymo įmonėse ir valdžios institucijose vertinimas vykdomas senoviškai. Mat statistikai vis dar daugiausiai savo laiko eikvoja skaičiuodami kompiuterius ir interneto prieigas, o IT naudojimo proveržis matyti tik tose srityse, kuriose poreikis kyla ne iš įmonės vidaus, bet iš valdžios reikalavimų.

“Kompiuteris ir internetas šiais laikais yra privalomas dalykas. Didžioji dalis vadovų vis dar mano, kad veiklos efektyvumui didinti užtenka naujų kompiuterių. Yra trys dalykai, į kuriuos reikia atsižvelgti: kaip įmonė tvarko ir valdo savo duomenis, kaip ji valdo savo žmones, kitus išteklius ir kokie procesai joje vyksta”, – verslo problemų sprendimų receptą diktuoja R.Markevičius. Jo pastebėjimu, IT sistemas įsigyja vos 10–20 proc. šalyje veikiančių įmonių, didžioji jų dalis – didelės bendrovės.

Stabdo lėšų stygius ir prietarai

Informacinius sprendimus kuriančios šalies IT bendrovės pabrėžia, kad užsakymų sukurti itin naujoviškas programas beveik negauna – kuria specializuotas arba tobulina esamas kompiuterines programas. Pasak bendrovės “DPA Lietuva” vadovo Lauryno Truncės, tokia tendencija buvo netgi prieškriziniais metais.
Jam antrina ir bendrovės “Fima” telekomunikacinių sprendimų departamento direktorius Eugenijus Kurtinaitis. Pasak jo, vadovams su finansininkais sprendžiant, kaip taupyti, pirmiausia buvo braukiamos investicijos į IT.

Specialistai sako, kad įmonių turimi vakarykščiai kompiuteriai yra pajėgūs dirbti šiandien, tačiau daugelyje jų nėra įdiegtos darbo efektyvumą didinančios programinės įrangos. E.Kurtinaičio nuomone, IT taikymo labiausiai trūksta vežėjų darbe, gamybos įmonių sandėlių valdymo srityje, o valstybiniame sektoriuje – savivaldybėse. Labiausiai pažengusios IT taikymo sritys – finansų sektorius ir prekyba.

L.Truncės pastebėjimu, Lietuvoje egzistuoja trys prietarai. Pirmiausia, kad informacijos ir procesų valdymo įrankiai yra tik technologinės priemonės. Antras prietaras – IT skirtos tik stambiajam verslui. Trečias – esą IT sistemų nauda yra neišmatuojama. “Tačiau šie sprendimai, glaudžiai susiję su įmonės konkurencingumu, darbo efektyvumu, laiko taupymu, gera vidine komunikacija, ilgainiui tampančia geros išorinės komunikacijos, taigi ir geros reputacijos, prielaida. Grąžą gali skaičiuoti ir mažos įmonės, įvertinusios išlaidas turimoms IT, išlaidas paslaugų įsigijimui, išlaidas personalui”, – mitus laužo L.Truncė.

Lietuviškas IT rytojus

Praėjusią savaitę Ūkio ministerija pagal priemonę “Intelektas LT” paskirstė daugiau kaip 5 mln. Lt ES lėšų, skirtų naujiems lietuviškiems IT produktams kurti.

Didžiausia parama, 1,8 mln. Lt, skirta IT bendrovei “Tieto Lietuva”. Jos vadovas Tomas Vaitiekūnas apie vieną iš septynių planuojamų sukurti IT prototipų pasakojo, kad, pvz., mobiliojo ryšio telefoną bus galima panaudoti kaip bilietą į įvairius renginius (kiną, teatrą, sporto varžybas) ar kaip viešojo transporto bilietą.
Kitos bendrovės, pavadintos Informacinių technologijų organizacija, gavusios 0,74 mln. Lt ES paramą, vadovas Paulius Lazauskas sakė, kad už šiuos pinigus bus kuriama virtuali paslaugų tarpininkavimo platforma. “Šiuo metu norint gauti teisininkų, verslo konsultantų paslaugas ar net medikų konsultacijas reikia vykti į specialisto darbo vietą iš anksto sutartu laiku. Mūsų kuriama sistema leis specialistams būti paslaugų teikėjų sąraše, o prisijungusiam žmogui matyti jų užimtumo grafikus. Bus galima registruotis virtualiai konsultacijai ar gauti iš anksto parengtus atsakymus garsu arba vaizdu. Klientai sistemos informacija galės naudotis kreditų įsigijimo principu”, – pasakojo P.Lazauskas.

Sistemos teikiamos paslaugos bus naudingos ne tik teisininkams, rinkodaros specialistams, verslo konsultantams, nekilnojamojo turto brokeriams, medikams, bet ir mokymo įstaigoms, bankams, mažmeninių tinklų bendrovėms, stambioms įmonėms bendraujant su padaliniais ir kt.

Valstybinė mokesčių inspekcija
Elektroninė deklaravimo sistema (EDS)
Iki 2004 m. pavasario visi mokesčių mokėtojai įvairias popierines deklaracijas VMI pateikdavo atvykę į regioninius skyrius. Reikėdavo ne tik atstovėti ilgose eilėse, bet atsivežti visus dokumentus, įrodančius gautas pajamas. Įdiegus EDS palengvėjo ne tik mokesčių mokėtojų gyvenimas, bet ir VMI darbuotojų darbas.
Šiuo el. būdu teikiama 84 proc. GPM deklaracijų, 90 proc. – PVM. Iki šiol priimta daugiau kaip 14 mln. dokumentų. Skaičiuojama, kad apdorojant vieną el. dokumentą taupoma apie 1,5 Lt.
Sprendimo kaina: 18 mln. Lt
Kūrėjai: UAB “Alna Software”, UAB “Affecto Lietuva”, UAB “Microsoft Lietuva”

VĮ “Regitra”
Vairuotojų portalas
Šios vasaros viduryje įdiegta elektroninė paslauga, skirta vairuotojams, norintiems greičiau ir paprasčiau užsisakyti naują ar pakeisti seną į naują vairuotojo pažymėjimą, pranešti apie jo netekimą, užsisakyti jo pristatymą į bet kurią vietą Lietuvoje, sumokėti už užsakytas paslaugas. Anksčiau vairuotojams tekdavo kreiptis tik tiesiogiai, paštu arba faksu. Pirmieji šią sistemą išbandė vairuotojai, turėję laikinuosius vairuotojų pažymėjimus.
Iki šiol šia paslauga jau pasinaudoto per 6 tūkst. vairuotojų, apie 4 tūkst. vykdė užsakymus.
Sprendimo kaina: dalis 4 mln. Lt vertės projekto
Kūrėjas: UAB “Affecto Lietuva”

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (LNB)
Elektroninis leidinių užsakymas
Apsilankymas bibliotekoje daugeliui vis dar asocijuojasi su ilga knygų paieška ir laukimu. Dabar viešosiose bibliotekose diegiamos tokios el. paslaugos, kai Zarasuose gyvenantis skaitytojas internetu galės užsakyti knygą iš Nacionalinės bibliotekos, o ją jam pristatys kurjeris. O perskaitytas knygas grąžinti bibliotekai jau galima metant jas į specialią dėžę bet kuriuo paros metu.
Projekto vertė: 11,3 mln. Lt
Kūrėjai: UAB “Sintagma”, UAB “ATEA”, UAB “Ernst & Young Baltic”, UAB “Kopijavimo sistemos”

UAB “Žalvaris”
Atliekų tvarkymo veiklos administravimo sistema “EKO IS”
Jau trečius metus ataskaitas Aplinkos ministerijai ir kitoms tarnyboms apie tai, kiek atliekų išvežta ir perdirbta, įmonė apdoroja naudodamasi IT sistema, kuri pakeitė lig tol naudotą paprastą “Exel” programą ir darbuotojų rankų darbą. Programa tobulinama siekiant gerinti specialistų darbo organizavimą ir klientų aptarnavimą. Pvz., anksčiau važiuodami surinkti atliekų vairuotojai patys savo nuožiūra pasirinkdavo maršrutą, o šiuo metu optimalus kelias iki kliento nustatomas padedant IT.
Sprendimo kaina: 400 tūkst. Lt
Kūrėjas: UAB “Algoritmų sistemos”

UAB “TNT”
Elektroninių sąskaitų valdymo programa “eInvoicing”
Iki 2009 m. visos “TNT Lietuva” sąskaitos už paslaugas buvo siunčiamos registruotu paštu. Adresatą laiškai pasiekdavo vidutiniškai per keturias dienas ir apie 2–3 proc. jų grįždavo nepasiekę tikslo. Šiuo metu jau apie 80 proc. bendrovės klientų naudojasi elektroninių sąskaitų valdymo sistema. Sąskaitos reikiamą žmogų pasiekia jau kitą dieną po išrašymo, o jų kopijos saugomos interneto archyve.
Vienos sąskaitos kaina sumažėjo 60 proc.
Sprendimo kaina: neskelbiama
Kūrėjai: “TNT Group”

AB “Lietuvos dujos”
Unifikuotas skambučių centras
Vietoj 14 buvusių etatų regioniniuose skyriuose liko devyni centralizuotą funkciją atliekančiame padalinyje. Įdiegta moderni skambučių valdymo bei automatinė balso sistema leidžia vartotojams sužinoti naujausią informaciją apie dujų tarifus ir pasitikrinti mokėjimo balansą. Per metus atsakomų skambučių skaičius sudaro apie 180 tūkst., atsiliepimo greitis – apie 75 proc. visų skambučių atsakoma per mažiau nei 20 sekundžių. 97 proc. klausimų išsprendžiama pirmo kontakto metu, o vidutinis pokalbio ilgis nesiekia dviejų minučių. Per metus išsiunčiama apie 700 tūkst. SMS žinučių su informacija apie gamtinių dujų tarifus, mokėjimus ir kt.
Sprendimo kaina: 350 tūkst. Lt
Kūrėjas: UAB “Mikrovisatos servisas”