Informacinės technologijos jau po 5–10 metų taps kasdienybe ne tik IT sektoriuje dirbantiems specialistams ar naujovėmis besidomintiems jaunuoliams. Manoma, kad netrukus pažangios technologijos taps net prie lovos prikaustytų ligonių ar vaikus prižiūrinčių namų šeimininkių kasdienybe.

Konferencijos „TEDxVilnius“ lektorius iš JAV Jimas Poisantas praėjusių metų pabaigoje pareiškė, kad iki 2018 m. beveik visi planetos gyventojai turės prieigą prie interneto, o informacinės technologijos bus pagrindinis ekonominės sėkmės garantas.
Lietuva gali didžiuotis, kad šia linkme yra pažengusi išties toli. Juk vis dar pirmaujame pagal šviesolaidinio interneto skverbtį, tik nuo keleto Europos valstybių atsiliekame pagal vidutinę interneto spartą. Internetu, Statistikos departamento duomenimis, naudojasi apie 70 proc. šalies gyventojų, o mobiliuoju internetu, kaip skelbia Informacinės visuomenės plėtros komiteto atliktas tyrimas, – apie ketvirtadalį visų šalies gyventojų.
Vis dėlto labiausiai IT priartėjimą prie kasdienio gyvenimo rodo senolių naudojimasis technologijomis. Pasirodo, internetu šiandien naudojasi jau 14 proc. vyresnio amžiaus žmonių, nors prieš metus tokių buvo perpus mažiau.
Vis populiaresni įvairūs IT sprendimai ir tarp mažamečių vaikų, kurie, pavyzdžiui, vis labiau domisi vaikiškomis elektroninėmis knygomis.
Na, o akivaizdžiausiu įrodymu, kad visuomenė IT įsileido į savo kasdienybę, ekspertai vadina tokias sritis, kaip elektroninės pajamų ar turto deklaracijos, e.parašas, internetinė bankininkystė, e.medicina.

Laukia šuolis medicinos srityje

Ypatingo proveržio naudojant IT tikimasi iš viešojo sektoriaus. Tai ypač pasakytina apie sveikatos priežiūros institucijas. Statistika byloja, kad šiuo metu tik pusė visų sveikatos priežiūros įstaigų naudoja kompiuterius medicininių tyrimų duomenims apdoroti ir saugoti, daugiau nei trečdalis – medicininiams dokumentams rengti. Kiek daugiau nei pusė sveikatos priežiūros įstaigų (58,8 proc.) turi elektronines pacientų duomenų bazes, kuriose kaupiami pacientų demografiniai duomenys, informacija apie pacientų sveikatos būklę bei suteiktas paslaugas.
Tikro IT šuolio sveikatos priežiūros institucijose laukiama maždaug po penkerių metų, kai visos sveikatos priežiūros įstaigos turėtų būti sujungtos į bendrą IT sistemą.
Priminsime, kad šiuo metu jos naudojasi skirtingomis informacinių technologijų sistemomis: privalomojo sveikatos draudimo informacine sistema (SVEIDRA), pacientų klinikinių duomenų tvarkymo sistema, medicininių vaizdų (radiologijos, rentgeno) tvarkymo sistema (PACS), bendros išankstinės pacientų registracijos sistema.
Tuomet, kai visos ims naudotis bendra sistema, galėsime džiaugtis ne tik pažanga registruojant pacientus ar kaupiant apie juos duomenis, bet ir pažangiausiomis pasaulyje sveikatos stebėsenos priemonėmis. Mat jau netolimoje ateityje, tikėtina, pacientų sveikata, pasitelkus mobiliuosius įrenginius ir vykstant IT plėtrai medicinos įstaigose, bus stebima nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, duomenys apie širdies veiklą, kvėpavimo takų funkciją, arterinį kraujospūdį ir kt. jau po 5–10 metų medikams atkeliaus tiesiai iš pacientų mobiliųjų telefonų.
Žinoma, IT vis plačiau taikomos ir diagnostikos bei gydymo srityje. “IT panaudojimas padeda užtikrinti ir gerina ligų prevenciją, sveikatos būklės diagnostiką, gydymą, stebėseną ir net gyvenimo būdo tvarkymą”, – aiškina ligonių kasų atstovai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-18-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.