Prieš porą trejetą metų išmanieji telefonai buvo skirti išimtinai tik verslui ir ambicingiems vartotojams. Bet pasirodžius “Apple iPhone” padėtis kardinaliai pasikeitė: dabar “smartfonus” vis dažniau matome paprastų vartotojų rankose, o verslo atstovams jie tapo gyvybiškai svarbia ryšių priemone.

Tyrimų kompanijos “Gartner” duomenimis, praėjusių metų trečiąjį ketvirtį kas penktas pasaulyje parduotas telefonas buvo išmanusis (19,3 proc.). Taigi prieš keletą metų išimtinai tik verslininkų ir technologijų naujoves besivaikančių mėgėjų naudotas įrenginys jau tapo masinis. Kas paskatino tokį jo populiarumą? Priežasčių yra keletas: sparti mobiliųjų įrenginių evoliucija, 3G ir bevielio ryšio paplitimas, debesų kompiuterija, “iPhone” pasirodymas.

Ypač išmaniuosius telefonus vertina verslininkai. Sistemas, skirtas verslo telefonams, kurianti kompanija “RingCentral” atliko įdomų tyrimą, kuris parodė, kad 40 proc. “smartfonais” besinaudojančių verslininkų negalėtų be šių įrenginių gyventi. Tik 17 proc. respondentų iškeistų telefoną į rytinę kavą. Įdomu, kad trečdalis apklaustų verslininkų verslo reikalus dažniau tvarko “smartfonu” nei kompiuteriu. Dalis jų (7 proc.) netgi nebesiveža savo nešiojamojo kompiuterio į kelionę, jei turi išmanųjį telefoną.

Ir tai nėra keista, nes iš esmės išmanusis telefonas ir yra miniatiūrinis, delne telpantis kompiuteris. Jis turi procesorių, atmintį, operacinę sistemą, pašto ir kitas biuro programas. Kelerius metus išmaniuoju telefonu besinaudojantis projektų vadovas Artūras Kuliešas teigia, kad svarbiausias šio įrenginio privalumas – galimybė turėti vieną integruotą kontaktų knygutę ir kalendorių. Juos galima tvarkyti tiek kompiuteriu, tiek telefonu. “Man nebereikia turėti kelių kontaktų knygučių: vienos darbinės, kitos asmeninės, dar kitos – “Facebook”. Dabar viską turiu vienoje vietoje. Ir man nebereikia kvaršinti galvos, kad darbotvarkė telefone ir kompiuteryje skiriasi.”

Svarbu paminėti, kad išmanusis telefonas jau nebenaudojamas vien tik verslo reikalams tvarkyti. Internetinių rinkos tyrimų kompanijos “CrowdScience” duomenimis, 2010 metų pradžioje vos 1 proc. “iPhone” vartotojų savo telefonu naudojosi tik versle, o 28 proc. – tik asmeniniams tikslams. Didžioji dalis (71 proc.) apklaustųjų atsakė, kad aparatą įsijungia ir darbe, ir namie. Panašūs ir išmaniųjų telefonų su “Google Android” operacine sistema bei “BlackBerry” ragelių savininkų atsakymai.

Padeda taupyti laiką

Išmaniuosiuose telefonuose įdiegtas darbinis el. paštas ir kalendorius leidžia sutaupyti daug laiko ir greičiau priimti sprendimus. Šis privalumas yra svarbiausias finansininkui Žilvinui Bučiui. “Kai nesi darbo vietoje, telefonas, kuris turi galimybę priimti ir rašyti elektroninius laiškus, atidaryti ir paredaguoti “Word” ar “Excel” dokumentus, atverti PDF failus, labai supaprastina darbo procesą. Esi daug mobilesnis”, – dėsto jis. Išmanusis telefonas Ž.Bučiui yra mobilios darbo vietos imitacija.

Didelį postūmį išmaniųjų telefonų populiarumui pasaulyje ir Lietuvoje turi debesų kompiuterija, suteikianti galimybę perkelti verslo aplikacijas į internetą ir prisijungti prie jų iš bet kurio kompiuterio ar mobiliojo įrenginio. Net ir sudėtingiausia paslauga ar programa galutiniam vartotojui tampa prieinama tiesiog surinkus naršyklėje interneto adresą. “Šiandienos išmanieji telefonai iš esmės yra nešiojamieji kišeniniai kompiuteriai, kurie, naudojantis 3G tinklu, tampa verslo pagalbininkais”, – teigia “Omnitel” viceprezidentas rinkodaros ir paslaugų klausimais Darius Maikštėnas.

Per išmaniuosius telefonus, kaip ir per kompiuterius, galima pasiekti vidinę savo įmonės informaciją, vidinį įmonės tinklą. Jau egzistuoja telefonams pritaikytos programėlės (aplikacijos), skirtos santykių su klientais valdymo sistemoms. O Lietuvos įmonės ir klientai jau gali naudotis tokiais išmaniaisiais sprendimais, kaip užsakymų priėmimas ir valdymas. “Tokie sprendimai leidžia efektyviau planuoti darbą, pritraukti daugiau klientų ir skirti jiems maksimaliai daug dėmesio”, – sako pašnekovas.

Išmanusis telefonas ar planšetinis kompiuteris?

Išplitus 3G ryšiui jau tapo įprasta naršyti internete telefonu. Išmanusis telefonas leidžia tai daryti gana patogiai, nes turi didesnį ekraną, kuris neretai būna liečiamasis – jautrus pirštų prisilietimui. Svarbu ir tai, kad išmaniesiems telefonams sukurtos programėlės (aplikacijos) yra didžiulis informacijos, skirtos žinioms gilinti ir tobulintis, šaltinis. “Nebe verslo rytdiena, o šiandiena yra ir socialinių tinklų, tokių kaip “Facebook”, išnaudojimas versle – bendravimui su klientais, reklamai ar klientų aptarnavimui. Naudotis socialiniais tinklais per išmaniuosius telefonus yra labai patogu”, – tikina D.Maikštėnas.

Išmanusis telefonas leidžia verslininkams neatitrūkti nuo savo reikalų kiaurą parą. Vieniems tai privalumas, kitiems trūkumas. A.Kuliešui tai pagrindinis šio telefono trūkumas, nes “priverčia dirbti ne darbo metu”.

Galimybė įdiegti programas leidžia pritaikyti išmanųjį telefoną daugeliui verslo ar asmeninių uždavinių spręsti, taip pat laisvalaikiui. Tačiau kad ir kokie galingi šie įrenginiai būtų, visiškai pakeisti kompiuterio jie negali, nes turi vieną esminį trūkumą – palyginti mažą ekraną ir klaviatūrą. “Dokumentų ir svetainių peržiūros funkcija išmaniajame telefone yra pakankamai gera, tačiau redagavimo – ne tokia patogi”, – pabrėžia Žilvinas Bučys.

Jau siūlomi šios problemos sprendimai: pikoprojektoriai (miniatiūriniai vaizdo projektoriai) bei projektuojamos ant stalo paviršiaus klaviatūros, bet jie kol kas menkai teprigijo ir nėra patogūs.

Spragą tarp išmaniųjų telefonų ir nešiojamųjų bei stalo kompiuterių užpildo neseniai pasirodę planšetiniai kompiuteriai, tokie kaip “Apple iPad” arba “Samsung Galaxy Tab”. Šie įrenginiai susieja gerąsias “smartfonų” ir kompiuterių savybes – mobilumą ir produktyvumą. Analitikai prognozuoja, kad po trejų metų išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių jau bus daugiau nei kompiuterių ir jie taps pagrindiniais interneto įrenginiais.

Kas yra išmanieji telefonai

Išmanusis telefonas (angl. smartphone) nuo įprasto skiriasi tuo, kad turi sudėtingą operacinę sistemą, leidžiančią įdiegti daugybę įvairių programų ir taip išplėsti įrenginio galimybes. Kitaip tariant, išmanusis telefonas savo galimybėmis primena kompiuterį, tik yra daug mažesnis. Jei lyginsime paprastų ir išmaniųjų telefonų išorę, antrieji dažnai turi didesnį, liečiamąjį ekraną, o kai kurie modeliai – tikrą klaviatūrą. Bet kartais jie atrodo panašiai, tuomet išmanųjį ragelį galima atskirti tik pagal operacinę sistemą.

“Google”, “Nokia” ir “Apple” karas

• Pastarieji keleri metai išmaniųjų telefonų srityje buvo kone revoliuciniai. Iki šiol tokių telefonų madas diktavusi “Nokia” dabar jau sparčiai užleidžia pozicijas “Apple” telefonams ir įrenginiams su “Google Android” operacine sistema. O “Android” yra tikras rinkos fenomenas. Per vienus metus išmanieji telefonai su šia sistema atsiriekė ketvirtadalį pasaulinės telefonų rinkos (nuo 3,5 proc. 2009 m. trečiąjį ketvirtį iki 25,5 proc. 2010 m. trečiąjį ketvirtį; rinkos tyrimų kompanijos “Gartner” duomenys).

• “Nokia Symbian” telefonai vis dar tebėra lyderiai, tačiau jų dalis sumažėjo nuo 44,6 iki 36,6 proc. Po truputį prastėja ir RIM bendrovės gaminamų “BlackBerry” išmaniųjų telefonų padėtis. Įrenginių su “Microsoft” operacine sistema “Windows Mobile” dalis irgi sumažėjo, tačiau bendrovė praėjusių metų spalį pristatė naują jos versiją “Windows Phone 7″, kuri turi nemažą potencialą pagerinti programinės įrangos gamybos milžinės padėtį.

• Iš viso 2010 m. trečiąjį ketvirtį pasaulyje parduota per 80 mln. išmaniųjų telefonų.