Galbūt pirmosios dirbtinės ląstelės sukūrimą ateities istorikai laikys ne mažiau svarbiu technologijų istorijos įvykiu, nei kokiu dabartiniai istorikai laiko pirmojo veikiančio vidaus degimo variklio ar integruotos mikroschemos sukūrimą.

Zenonas Norkus

Bet kol biotechnologinė pramonė taps „varomąja“ visos ekonomikos šaka (carrier branch), t.y. pelningiausia ir sparčiausiai augančia ūkio šaka, paskui save traukiančia ir tradicinius ekonomikos sektorius, tikriausiai turės praeiti ne mažiau laiko, negu praėjo nuo automobilio išradimo iki visuotinės automobilizacijos arba nuo pirmųjų kompiuterių sukūrimo iki pigių stalinių kompiuterių (PC) pasirodymo rinkoje. XX a. pradžioje „buvo toks daiktas kaip aeroplanas, bet kas žinojo, kad jis taps svarbia transporto priemone, o ne paliks tik žaisliukas?“

Tiesa, esama ir optimistų. Toks yra garsus (tiesa, ne Lietuvoje) išradėjas bei futurologas Ray’us Kurzweilis, kuris teigia, kad technologijų raida vyksta su pagreičiu. Todėl sintetine biologija grįstos naujos biotechnologijos esą ims dominuoti greičiau, negu anksčiau praeidavo laiko nuo išradimų iki naujų ekonomikos šakų vilkikių iškilimo. R.Kurzweilis teigia, kad jau apie 2045 metus bus pasiektas „transžmogiškojo singuliarumo“ (Transhuman Singularity) būvis. Jis ateis, kai žmonės „transcenduos biologiją“, sėkmingai panaudoję nanobioinžineriją sukurti kompiuteriams, kurie bus „smarkesni“ už žmones. „Tai bus ateities periodas, kuriame technologinės kaitos tempas bus toks greitas, kad žmonių gyvenimas pasikeis. Nors ši epocha nebus nei utopinė, nei distopinė, ji pakeis sampratas, kuriomis mes pasikliaujame, suteikdami prasmę savo gyvenimui, – pradedant verslo modeliais ir baigiant žmogiškojo gyvenimo ciklais, įskaitant ir pačią mirtį.“

Bene pagrindinis R. Kurzweilio argumentas – apeliacija į vadinamąjį Moore’o dėsnį. Taip jis vadinamas norint pagerbti informatikos ekspertą Gordoną Moore’ą (firmos „Intel“ įkūrėją), kuris 1965 m. pastebėjo, kad kompiuterių procesorių greitis padvigubėja kas dveji metai, per tą patį laiko tarpą dukart sumažėjant jų dydžiui.

G. Moore’as teigė, kad ši eksponentinio kompiuterių tobulėjimo tendencija išliks ir apžvelgiamoje ateityje. Jau 50 metų, kai skaičiavimo technikos pažanga tokiu tempu ir vyksta. Ekstrapoliavęs tą tendenciją į dar tolimesnę ateitį, R.Kurzweilis prognozuoja palyginti artimą daug tobulesnio už žmogaus protą dirbtinio intelekto radimąsi, kuris tokiais pat tempais evoliucionuos ir toliau, pranokdamas viską, ką šiuo metu galime įsivaizduoti.

Vis dėlto į šią prognozę reikia žiūrėti labai atsargiai – kaip ir į visas prognozes, pagrįstas paprasta tuo metu stebimų eksponentinio augimo tendencijų ekstrapoliacija.