Nors esame antri pasaulyje pagal plačiajuosčio interneto greitį ir didžiuojamės pasaulyje gebančiomis konkuruoti lazerių bei biotechnologijų bendrovėmis, vis dėlto pagal inovacijų ir aukštųjų technologijų statistiką dar bejėgiškai atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio.

Pastangos rasti Lietuvos vardą inovatyviausių pasaulio šalių sąrašų pirmajame trisdešimtuke visuomet būna bergždžios. Na, bent jau netenka raudonuoti dėl paskutinės vietos – Pasauliniame inovacijų indekse 2009–2010 m. Lietuva užėmė 39 vietą iš 132 valstybių. Tuo tarpu Europoje mums paprastai tenka autsaiderių vaidmuo. Praėjusią savaitę paskelbtoje Europos Komisijos 2010 m. Inovacijų sąjungos suvestinėje Lietuva inovacijų srityje atsidūrė ES gale, užimdama tik 25 vietą. Pagal šią ataskaitą patekome į paskutiniąją, nuosaikiausių novatorių grupę kartu su Bulgarija, Latvija ir Rumunija. Šioje grupėje šalių rodikliai inovacijų srityje net 50 proc. prastesni už ES vidurkį.
Apibendrinta statistika mums būna nepalanki tiek skaičiuojant, kiek BVP sukuria aukštųjų technologijų gamyba, tiek pažvelgus į mokslinių tyrimų sritį ar inovacijų diegimą įmonėse. Į priekį mus pastumia tik didelis aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičius.

Taigi, nors premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė išsikėlusi tikslą artimiausiais metais Lietuvą paversti Baltijos ir Šiaurės šalių aukštųjų technologijų paslaugų centru, kol kas mes kapanojamės beviltiškai toli nuo inovatyviausių šalių sąrašo viršūnės.

“Aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų kūrimas Lietuvoje šiandien sudaro vos 5–6 proc. Lietuvoje sukuriamos pridėtinės vertės ir BVP. Iš jų pusę, Statistikos departamento duomenimis, sukuria informacijos ir ryšių sektorius”, – atkreipia dėmesį “Infobalt” asociacijos inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis. Ekspertas prognozuoja, kad tinkamai planuojant ir nuosekliai siekiat po 10–15 metų aukštųjų technologijų pridėtinė vertė Lietuvoje galėtų sudaryti 10 proc., tačiau net tuomet nepriartėsime prie ES vidurkio, jau siekiančio 23 proc.

Tokiais mažais skaičiais labai stebėtis nederėtų, nes pagrindinis mūsų aukštųjų technologijų pasididžiavimas – lazerių ir biotechnologijų pramonės šakos yra labai nedidelės. Lazerių ir šviesos mokslo bei technologijų asociacijos vykdomasis direktorius, “Eksma” grupės prezidentas Rimantas Kraujalis informuoja, kad šiame sektoriuje dirba apie 450 žmonių, o bendra įmonių apyvarta sudaro apie 120 mln. Lt, tai yra vos 0,12 proc. BVP. Tokią apyvartą pasiekia viena didesnė Lietuvos maisto perdirbimo įmonė.

Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius išsiplėtęs labiau, tačiau nuo ES vidurkio vis tiek atsiliekame. Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. IRT įmonių pajamos siekė 4,5 mlrd. Lt, o dirbančių IRT profesionalų skaičius – apie 30 tūkst., tačiau A.Plečkaitis priduria, kad, ES vykdyto skaitmeninio konkurencingumo tyrimo duomenimis, tai sudaro apie 1,8 proc. visų Lietuvos darbuotojų, kai ES šalių vidurkis – 3,2 proc. (2010 m.)
Turėto potencialo neišnaudojome

Tiesą sakant, inovacijų ir aukštųjų technologijų srityje šiandien galėjome būti pažengę kur kas toliau, jei būtume išnaudoję sovietmečiu sukauptą mokslinį potencialą. Žinių ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris primena, kad Sovietų Sąjungoje Lietuva buvo savotiškas Silicio slėnis, kuriame koncentravosi įvairūs moksliniai tyrimai. Vis dėlto per nepriklausomybės laikotarpį, remiantis karinės pramonės įdirbiu, iškilo tik modernios lazerių ir biotechnologijų įmonės.

Lazerius gaminančios bendrovės “Šviesos konversijos” direktorius Algirdas Juozapavičius apgailestauja, kad iššvaistytas sukauptas mokslinis potencialas tokiose srityse, kaip puslaidininkių technologijos, ir svarsto, kad šiose srityse dirbantiems žmonėms greičiausiai pritrūko aktyvumo, verslumo ir ryžto rizikuoti.

O R.Kraujalis Lietuvos pažangą per dvidešimtmetį aukštųjų technologijų srityje prilygina vėžlio žingsneliui. “Aukštųjų technologijų srityje esame Europos pakraštys – Lietuvoje mažai žmonių “su motoriuku”, vyrauja valstietiškas mąstymas”, – priežasčių ieško “Eksma” grupės prezidentas.

Ryškios pažangos aukštųjų technologijų srityje per pastarąjį dvidešimtmetį neįžvelgia ir mobiliųjų bei bevielių telekomunikacinių prietaisų gamintojos įmonės “Teltonika” vadovas Arvydas Paukštys. Jo nuomone, Lietuva per 20 metų aukštųjų technologijų srityje nuėjo į aklavietę. “Lietuva ėjo ir toliau eina tarybiniu keliu – mokslininkai kuria “aukštųjų” mokslų patentus ir rašo straipsnius, užuot užsiėmę taikomąja veikla. ES kontekste atrodome keistai – kaip grybų augintojai, net nesugebantys išnaudoti ES paramos, skirtos technologijų ir inovacijų plėtrai”, – aštrių žodžių nebando švelninti A.Paukštys.

Prie sėkmės neprisidėjo ir tai, kad Lietuvai trūksta nuoseklios politikos pasirinkta kryptimi, o lietuviai labiau linkę konkuruoti tarpusavyje, nei siekti bendrų tikslų. “Turime atskirų laimėjimų, bet sistemingo ėjimo į priekį nėra. Mes per daug baramės bei ginčijamės ir per mažai dirbame eksporto rinkoms. Mūsų įmonėms reikėtų vienytis, kad kartu konkuruotų pasaulyje, o mes labiau mėgstame konkuruoti tarpusavyje”, – pabrėžia E.Leichteris.

Vis dėlto derėtų atkreipti dėmesį ir į gerėjančias tendencijas, nes, kaip pabrėžia A.Juozapavičius, pirmieji dešimt metų Lietuvoje pasižymėjo pramonės nykimu, o antrąjį dešimtmetį aukštųjų technologijų sritis mūsų šalyje jau ėmė vystytis kur kas sparčiau. Nors ir šio sektoriaus darbuotojai ilgą laiką ieškojo lengvesnio kelio. Pasak E.Leichterio, lietuviškos IT įmonės, kurios galėjo kurti pasaulinio masto produktus, ieškoti rinkų, labai jau ilgai koncentravosi į valstybinius užsakymus. Padėtis pradėjo keistis tik nuo 2009-ųjų, kai iš dalies dėl krizės gerokai padaugėjo įmonių, žengiančių į eksporto rinkas.

Kada tapsime aukštųjų technologijų šalimi

“Veido” kalbinti aukštųjų technologijų įmonių vadovai prognozuoja, kad aukštųjų technologijų šalies vardą Lietuva užsitarnaus tik po poros ar kelių dešimtmečių. Kita vertus, abejojama, ar vertėtų orientuotis tik į aukštąsias technologijas.

“Šviesos konversijos” direktorius A.Juozapavičius mano, kad Lietuvą bus galima pavadinti aukštųjų technologijų šalimi maždaug po 10–20 metų, o vienas iš kelių, kuriuo galėtume eiti, – ne tik kurti aukštąsias technologijas, bet ir diegti jas tradicinėse pramonės šakose. “Lietuva turi suprasti, kad reikia puoselėti visas esamas tradicines pramonės šakas ir stengtis, kad jų išlikimas priklausytų nuo aukštųjų technologijų panaudojimo žemės ūkio gamyboje, tekstilės ar maisto pramonėje”, – galimas gaires brėžia A.Juozapavičius.

Tokios pačios nuomonės laikosi ir E.Leichteris, įsitikinęs, kad svarbiausia įmonėms siekti didelės pridėtinės vertės gamybos. “Dabar tradicinės pramonės įmonės susipriešinusios su aukštųjų technologijų įmonėmis – jos piktinasi, kad yra grupelė, kuri nori atimti pinigus. Bet jei tradicinės pramonės įmonės bandytų labiau taikyti technologijas, laimėtų visi – tiek jos, tiek valstybė”, – neabejoja E.Leichteris.

Nedidelė Lietuva turėtų koncentruotis į vadinamuosius nišinius produktus, nes pralenkti didžiąsias aukštųjų technologijų šalis ir tapti valstybe, gaminančia viską, neturime jokių šansų. “Reikėtų eiti tomis kryptimis, kurios nereikalauja didelių kapitalo investicijų, bet leidžia pasireikšti žmonių kūrybingumui, idėjoms ir yra susijusios su paslaugomis”, – vardija A.Plečkaitis.

Siekiant tapti aukštųjų technologijų šalimi labai svarbu yra stabilumas ir nuoseklumas, nes šio tikslo Skandinavijos šalys siekė dešimtmečius, o Lietuvoje politika radikaliai keičiasi bemaž po kiekvienų rinkimų.
Pagal interneto greitį – antri pasaulyje

Pavieniai pavyzdžiai rodo, kad Lietuva potencialo tapti aukštųjų technologijų šalimi neabejotinai turi. Pasaulinės plačiajuosčio interneto greičio testavimo lyderės “Ookla” duomenys liudija, kad Lietuva pagal plačiajuosčio interneto greitį yra antra pasaulyje ir nusileidžia tik Pietų Korėjai. Modernias ryšio technologijas diegėme vėliau negu kitos pasaulio šalys, todėl galėjome pasinaudoti pažangiausiomis technologijomis. Europos Komisijos pateikiamos statistikos duomenimis, pagal plačiajuosčio ryšio plėtrą Lietuva ES taip pat užima aukštą trečią vietą.

Maža to, per dvidešimt metų tarp trijų milijonų gyventojų iškilo tokių lietuviškų protų, kurie sukūrė visame pasaulyje galinčius konkuruoti produktus. Ir ne tik lazerių ar biotechnologijų srityje. Kai kurios lietuviškos bendrovės kuria tokią išskirtinę produkciją, kad visame pasaulyje turi tik po kelis konkurentus. Tik keliolika įmonių pasaulyje gamina tokias biometrines technologijas, kaip Lietuvoje veikiančios “Neurotechnology” darbuotojai, kuriantys piršto atspaudų, akių rainelės, veido, delno atpažinimo algoritmus. “Neurotechnology” savininkas Algimantas Malickas “Veidui” pasakojo, kad lietuvių sukurti produktai šiuo metu naudojami diegiant Bosnijos ir Hercegovinos pasų bei Kenijos rinkėjų registracijos sistemas.

Vos tris konkurentus pasaulyje turinti Lietuvos įmonė “Geola Digital” – skaitmeninių hologramų, atliekamų optiniu lazeriu, pradininkė pasaulyje. 2009 m. įmonė į rinką įvedė technologiją, leidžiančią iš mobiliuoju telefonu nufilmuoto įrašo sukurti skaitmeninę 3D hologramą.

O kasmet naujų produktų rinkai pristatanti bendrovė “Teltonika” 2011-aisiais planuoja sukurti net 400 naujų darbo vietų Lietuvoje.

Po truputį tarptautinį pripažinimą pelno ir jokio ankstesnio įdirbio neturinčios moderniųjų technologijų įmonės. Mobiliųjų aplikacijų bendrovė “GetJar” ir jos vadovas Ilja Laursas, jau prieš kelerius metus išgarsėjęs pasaulyje, pernai pagaliau pastebėtas ir Lietuvoje. Ši lietuviška bendrovė pagal iš jos portalo parsisiunčiamų programų skaičių nusileidžia tik galingajai “Apple” kompanijai.

Kad Lietuvoje yra potencialo, rodo ir dviejų brolių Sauliaus bei Aido Dailidžių pavyzdys. Vaikinai sukūrė paveikslėlių redagavimo programą “Pixelmator”, kuri “Apple” programų parduotuvėje per nepilną mėnesį uždirbo milijoną dolerių ir pagal pajamas užėmė ketvirtą vietą.

I.Laursas tiki, kad Lietuva galėtų daug pasiekti informacinių technologijų srityje, visų pirma dėl lietuvių programavimo gebėjimų, kuriuos pašnekovas sieja su ankstyvos nepriklausomybės laikais suvešėjusiu piratavimu.

Kiekvienas jaunuolis gebėdavo įsidiegti kokią tik panorėjęs programinę įrangą. “Tai nėra garbinga, bet faktas, jog daug išsilavinusių žmonių turime todėl, kad jie anksti gavo laisvą priėjimą prie pažangiausių technologijų. Mūsų skola pasauliui likusi – turime sukurti didelės pridėtinės vertės technologijas ir atlyginti už tai, kad nemokamai viskuo naudojomės”, – “Veidui” tvirtina I.Laursas.

Lietuviški saulės energijos elementai – po poros metų

Jau po kelerių metų proveržio galime tikėtis ir saulės energetikos srityje. Pirmąją saulės elementų gamybos liniją prieš metus atidarė bendrovė “Precizika-MET SC”, sukūrusi lietuvišką saulės elementų gamybos technologiją. “Įranga veikia, technologija veikia, tačiau mūsų tikslas – saulės elementą padaryti kuo efektyvesnį, kuo aukštesnės kokybės ir kuo mažesne kaina”, – ambicingus tikslus vardija “Precizika-MET SC” direktorius Darius Janušonis.

Šiuo metu rinkoje siūlomų standartinių saulės elementų efektyvumas siekia 15–16 proc. – tokį patį jau pavyko pasiekti ir “Precizika MET-SC” technologams. Be to, lietuviai pagamino pigesnius saulės elementus, nei dabar siūlomi rinkoje. Vis dėlto įmonei to neužtenka, nes kad galėtų konkuruoti su kinais ir vokiečiais, “Precizika MET-SC” užsibrėžusi tikslą pasiekti 18 proc. saulės elemento efektyvumą.

“Masinei gamybai šio gaminio dar nesiūlome. Manome, kad netrukus pasieksime užsibrėžtus tikslus ir tada jau bus galima pradėti galvoti apie technologijos perkėlimą į rimtą gamybą”, – tvirtina D.Janušonis. Jei įmonės investuotojai apsispręs toliau investuoti, prognozuojama, kad saulės elementai Lietuvoje bus pradėti gaminti 2013 m.

Beje, 2010-ųjų pabaigoje bendrovė “BOD Group” Lietuvoje jau pradėjo statyti saulės elementų gamyklą, kurioje veiks ir mokslinių tyrimų centras.

D.Janušonis tvirtina, kad jau pernai tarptautinis alternatyvios energetikos žurnalas išspausdino pasaulio žemėlapį, kuriame sužymėtos saulės energetikos gamyklos bei institutai, ir jame pažymėjo Lietuvą. “Kai pažiūriu, kad artimiausias taškas Vokietija, o nei Lenkija, nei Latvija, nei Estija nieko neturi, man džiugu. Šita sritis pasaulyje dabar labai smarkiai plėtojama”, – dideles perspektyvas įžvelgia D.Janušonis.

Proveržio aukštųjų technologijų srityje laukiama ir iš šiuo metu Lietuvoje kuriamų penkių mokslo ir verslo slėnių, į kuriuos bus investuota 2 mlrd. Lt. Vis dėlto kai kurie verslo atstovai dėl jų naudos nusiteikę skeptiškai. “Pirminis sumanymas buvo, kad slėniai taptų verslo ir mokslo bendradarbiavimo židiniais. Tačiau per trejus ketverius metus verslas iš šitų židinių pamažu dingo. Verslo bendruomenė jaučiasi išmesta iš proceso”, – verslininkų nuotaikas atskleidžia Žinių ekonomikos forumo direktorius E.Leichteris.

Jo manymu, pagrindinė priežastis ta, kad slėniai tapo universitetų infrastruktūros sutvarkymo projektais. “Optimistai sako, kad infrastruktūrą sutvarkysime, tada ir sąsajų su verslu atsiras. Bet tai ilgesnis kelias. Slėniai dabar užsikuitė rašydami projektus, kad gautų ES paramą, derindami sąlygas, organizuodami viešuosius pirkimus ir pan. Tad artimiausius dvejus metus apie verslą jie negalvos. Trumpesnis kelias buvo pažvelgti į verslo poreikius po 10–20 metų ir tuomet, pagal šiuos poreikius, kurti tokį didžiulį infrastruktūrinį projektą”, – neabejoja E.Leichteris.

Skeptiškais nusiteikęs ir “Teltonikos” vadovas A.Paukštys: “Lietuvos mokslui rūpi tik procesas, o verslui – tik rezultatas. Taigi kai tikslai nesutampa, tai ir pastangos susijungti – tuščios. Slėniai? Ar tikrai manote kad jei surinktume visas problemas į vieną vietą, tai jos automatiškai išsispręstų?”

Aukštųjų technologijų šalys – Skandinavijoje ir Azijoje

Ieškant, kaip pasiekti proveržį moderniųjų technologijų srityje, galima žvilgtelėti į tai pasiekusių šalių pavyzdžius. Beveik visuomet inovatyviausių pasaulio valstybių reitinguose pirmauja Skandinavijos ir Azijos šalys. Pavyzdžiui, Bostono konsultacinės grupės ir JAV nacionalinės gamintojų asociacijos sudarytame inovatyviausių pasaulio valstybių trisdešimtuke pirmoje ir antroje vietoje rikiuojasi aukštųjų technologijų šalys Singapūras ir Pietų Korėja, trečioje – Šveicarija. Aukštas pozicijas užima Islandija, Švedija, Norvegija ir Suomija, taip pat Airija ir Izraelis, o Estija įšoka į 23 vietą.

Autoritarinio režimo valdomas Singapūras skyrė labai daug lėšų, siekdamas pritraukti į šalį aukštųjų technologijų investicijas. Suomija aukštųjų technologijų srityje padarė proveržį per “Nokia” gamyklą: kažkada gaminusi kaliošus, “Nokia” suklestėjo atsigręžusi į mobiliąsias technologijas ir pradėjusi gaminti mobiliuosius telefonus.

A.Paukštys mano, kad tiek Singapūras, tiek Suomija tapo aukštųjų technologijų šalimis, neturėdamos kitos išeities. “Gamtinių išteklių trūkumas ir žmogiškųjų išteklių perteklius tikrai nepaliko šioms šalims kitos išeities”, – apibendrino “Teltonikos” vadovas.
Kitos išeities nelabai turi ir Lietuva.