Pagal išlaidas, skiriamas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, iki 2013 m. nuo ES vidurkio Lietuva atsiliko daugiau nei perpus (ES vidurkis – 2,01 proc. BVP; Lietuvoje – 0,95 proc. BVP). Versle situacija dar prastesnė. Verslo išlaidos moksliniams tyrimams tesudarė 0,24 proc. šalies BVP. Tačiau pernai pasiektas esminis lūžis.
Austė MERKYTĖ
2014 m. oficialieji duomenys dėl išlaidų, skiriamų moksliniams tyrimams ir inovacijoms, pagerėjo. Verslas pernai, palyginti su ankstesniais metais, net 28,3 proc. padidino išlaidas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbams. Pernai verslo skirta suma MTEP veiklai pasiekė 117,2 mln. eurų. Valdžios sektoriaus (be aukštojo mokslo) suma, skirta MTEP, siekė 124,6 mln. eurų, arba 8,5 proc. daugiau nei 2013 m.
Didžiausia dalis MTEP pernai buvo finansuota užsienio lėšomis. Jos siekė 126,7 mln. eurų ir sudarė 34 proc. visų MTEP išlaidų. Iš viso 2014 m. šalyje MTEP skirta 369,8 mln. eurų, arba 1,01 proc. Lietuvos BVP.
Lietuvos inovacijų centro (LIC) vadovas Kęstutis Šetkus prognozuoja, kad 2015 m. investicijų į MTEP augimas turėtų būti dar didesnis. Ir tai labai džiugina, nes remiantis šiais duomenimis pasaulyje skaičiuojamas valstybės konkurencingumas.
Tikėtina, kad šoktelėti reitingų lentelėje padėjo ir maždaug 4 mln. eurų apimties Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas „Technologijos ir mokslas inovatyviam verslui“. Projektas finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ priemonę „Inogeb LT-3“.
Projekto veiklos skatina verslo ir mokslo bendradarbiavimą, technologijų perdavimą, mokslo ir tyrimų rezultatų komercinimą, intelektinės nuosavybės apsaugą. Įgyvendinus šias veiklas siekiama sumažinti inovatyvaus verslo pradžios riziką bei paskatinti inovatyvių įmonių kūrimąsi, naujų produktų ar paslaugų pateikimą į rinką, suaktyvinti Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) ir inovacinės veiklos programose. Projekto veiklos taip pat orientuotos į aktyvų MTTP ir inovacijų veiklų plėtojimą jau veikiančiose įmonėse.
Inovacijos galimos bet kokiame versle
Pasirodo, daugelis Lietuvos įmonių, nors ir diegia inovacijas, nesugeba jų atpažinti, taip blogindamos bendrą Lietuvos statistiką. Pasak Ūkio ministerijos Inovacijų departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus vedėjos Laimos Kaušpadienės, labai svarbus aspektas, kad įgyvendinant minėtą projektą įmonėms suteikiama žinių apie inovacijų kūrimo ir deklaravimo svarbą, joms teikiamos nemokamos konsultacijos bei praktiniai įgūdžiai MTEP išlaidų apskaitos, inovacinių ir technologinių auditų, ataskaitų pildymo klausimais. Dažnas verslininkas, įvaldęs šią informaciją, atpažįsta naudojantis gal net ne vieną inovaciją, bet iki šiol neteikęs apie ją statistinės informacijos.
Pasak projekto partnerio LIC direktoriaus K.Šetkaus, jam dažnai tenka matyti, jog daugybę patobulinimų, mokslinių tyrimų ir inovacijų savo darbe naudojantys verslininkai tarsi naujieną priima tai, kad jų veikla yra inovatyvi.
UAB „Metalistas LT“ generalinis direktorius Mantas Gudas pripažįsta, kad įmonė visuomet darė tai, kas vėliau, pasitarus su LIC darbuotojais, buvo įvardyta kaip inovacija.
„Siekdami būti konkurencingi, tam tikrai detalei pagaminti ieškodavome greitesnio, pigesnio ir kokybiškesnio būdo. Taip išradome vadinamąjį štampavimo būdą, į kurį pasiūlėme investuoti Vakarų bendroves arba patys gaminame produktus štampavimo būdu. Šią mūsų atrastą technologiją drąsiai galime vadinti inovacija, nors mums tai buvo darbo kasdienybė“, – sako M.Gudas.
Šiuo būdu gaminant detales sutaupomos kelios operacijos, padidinamas gamybos greitis, užtikrinami aukštesni kokybės parametrai, nei gaunat produktą įprastinėmis priemonėmis.
„Nenuostabu, kad Lietuvos verslininkai tik patrauko pečiais išgirdę, jog kasdienė įmonės veikla turėtų būti įtraukta į Statistikos departamentui kasmet teikiamas veiklos ataskaitas ir pažymėta kaip inovatyvi. Žinodami šį reiškinį specialistai daro išvadą, kad oficialioji statistika neatspindi tikrovės. Dėl šios priežasties ir skatiname įmonių vadovus atidžiau pažvelgti į vykdomą veiklą, atpažinti inovacijas ir jas deklaruoti“, – sako K.Šetkus.
MTEP veiklai – valstybės pagalba ir mokestinės lengvatos
MITA direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Arlauskas pabrėžia, kad reikia daugiau informacijos apie pagalbą, kurios verslas gali gauti iš viešojo sektoriaus ir iš privačių įmonių, padedančių įdiegti inovacijas.
Neseniai MITA inicijavo elektroninį mokslo vartų projektą – platformą, kurioje suprantamai ir koncentruotai pateikiama informacija apie tai, kokius tyrimus vykdo mokslo įstaigos, nurodomi konkrečių pagalbą teikiančių įstaigų ir ekspertų kontaktai.
„Inovacijų srityje MITA daugiau dirba su smulkiuoju verslu. Pradedantiesiems padedame nuo pat pradžių išsigryninti idėjas ir pasitelkti mokslo bei tyrimų patirtį, pasirinkti ir diegti inovatyvias technologijas. Matome, kad viena inovacija seka paskui kitą, taip tobulėja jų sukuriami produktai, stiprėja konkurencinės pozicijos rinkoje“, – sako K.Arlauskas.
LIC direktorius K.Šetkus pabrėžia, kad verslininkai, dalyvaujantys MTEP programose, gali naudotis mokesčių lengvatomis. Pirmoji lengvata leidžia mažinti pelno mokestį. Pavyzdžiui, jei investavote į mokslinius tyrimus ar kitokią inovatyvią veiklą 30 tūkst. eurų, jūsų neapmokestinamojo pelno riba šoktelės tris kartus: iki 90 tūkst. eurų.
Kita lengvata susijusi su įranga, kuri naudojama inovatyviems produktams kurti. Jeigu tai kompiuterinė įranga ar gamybos įrenginiai – jie gali būti įrašomi į amortizacines sąnaudas po dvejų metų. Įprastai gamybos staklės „nurašomos“ po 5–7 metų eksploatavimo.
Trečioji lengvata: 50 proc. pelno per trejus metus galima panaudoti inovatyvių technologijų panaudojimui, nemokant pelno mokesčio.
Projekte dalyvavusių įmonių atstovai pabrėžė, kad smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams stipriausia motyvacija plėtoti MTEP ir deklaruoti MTEP išlaidas yra galimybė susimažinti pelno mokestį.
Lietuvoje nuo 2008 m. galioja MTEP lengvata, leidžianti bendrovėms MTEP veiklos sąnaudas – darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas, MTEP paslaugų įsigijimo išlaidas iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti tris kartus. Tai reiškia, kad kiekvienas MTEP veiklai išleistas euras virsta trimis eurais, kurie gali būti atskaitomi iš apmokestinamųjų pajamų tais metais, kuriais MTEP išlaidos buvo patirtos.
Kol kas šiomis lengvatomis neskubama naudotis. Lietuvoje tėra 150 įmonių, kurioms pritaikytos minėtos lengvatos.
Projektą lydėjo sėkmė
Mūsų šalies įmonės susidomėjo projektu „Technologijos ir mokslas inovatyviam verslui“ ir aktyviai jame dalyvavo. Pasak L.Kaušpadienės, pasinaudojant 2007–2013 m. laikotarpio priemonėmis buvo siekiama sukurti infrastruktūrą, kuri gebėtų svariai prisidėti prie MTEP veiklų įgyvendinimo. Atrodo, kad pavyko ne tik pagyvinti inovacijų diegimo procesą, bet ir atpažinti, kas yra inovacija.
MITA duomenimis, pagal inovacijas Lietuvoje gerokai pirmauja informacinių technologijų bendrovės. Savotišku inovacijų flagmanu galima laikyti Lietuvos biotechnologijų bendroves, kurios anksčiausiai pradėjo naudotis moksliniu potencialu bei išradimais. Nuo seno didžiuojamės Lietuvos lazerių kūrėjais, dėl savo šiuolaikiškų ir kokybiškų sprendimų žinomais bei itin vertinamais visame pasaulyje.
Pasak L.Kaušpadienės, mūsų šalis išskyrė prioritetines kryptis: atsinaujinančios energetikos technologijos, agroinovacijos, medicininės technologijos ir biofarmacija, informacinės ryšio technologijos ir logistika, naujų gamybos procesų bei kūrybingos visuomenės sferos.
Šiuo metu verslo sektoriuje daugiausia MTEP skirta mokslinių tyrimų ir taikomajai veiklai (29,1 mln. Eur), chemikalų ir chemijos produktų gamybai (11 mln. Eur) bei kompiuterių programavimo, konsultacinei ir susijusiai veiklai (10,1 mln. Eur).
Lietuva kelia sau ambicingus tikslus iki
2020 m. beveik padvigubinti investicijas (iki 1,9 proc. BVP) į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.
LIC ekspertai, patariantys įmonėms, kaip plėtoti inovatyvią veiklą, pripažįsta, kad ilgą laiką būta šią kryptį slopinančių veiksnių. Pirmiausia tai, kad Lietuvos verslas ir mokslas ilgą laiką orientavosi į Rytų rinkas, kuriose pakako konkuruoti maža kaina, bet ne geresniu produktu. Tai neskatino inovatyvios veiklos. Kitas stabdys buvo pernelyg mažas mokslo ir verslo bendradarbiavimas.
Vis dėlto nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Netiesiogiai didelę įtaką padarė ekonominė krizė, priversdama įmones diegti ne grįstus mažomis sąnaudomis, bet inovatyvesnius produktus ir taip siekti konkurencingumo Vakarų rinkose.
Keičiasi ir MTEP aplinka, nes mūsų šalyje išdygo mokslo ir verslo slėnių, modernių laboratorijų, kurių infrastruktūra suteikia visas sąlygas inovacijoms kurti.
Užs. Nr. VPL 1016