Mokslo ir technologijų parkų, slėnių, inkubatorių ar panašių darinių misija bendra: kūrybingiems žmonėms sudaryti sąlygas realizuoti savo idėjas. Tačiau ši misija iki galo bus įvykdyta tik tada, kai iš kiaušinio išsiritęs viščiukas išaugs į gražų paukštį.

Mokslo ir verslo slėnių idėja pirmą kartą Lietuvos politikų, mokslininkų ir verslininkų galvose gimė prieš daugiau nei dešimt metų, tačiau ją įgyvendinti pradėta tik prieš keletą metų, kai buvo sukurta bei patvirtinta mokslo ir verslo slėnių koncepcija, taip pat skirtas finansavimas – beveik 2 mlrd. Lt.
Šiuo metu Lietuvoje plėtojami net penki mokslo, verslo ir studijų slėniai, dar vadinami mokslo ir technologijų parkais. Su jais siejamos didelės viltys, esą jie nulems didžiulį mokslo ir verslo proveržį. Keletas investicinių projektų šiuose parkuose jau įgyvendinti, o dar dešimtys įgyvendinami.
Akademikas „Santaros“ slėnio prezidentas, naujai sukurtos „Biotechpharmos“ vadovas, biotechnologas prof. Vladas Algirdas Bumelis sveikina valstybės politiką skatinti mokslo ir technologijų parkų kūrimąsi, tačiau brėžia labai aiškią takoskyrą tarp tų, kurie kuriami prisidedant verslui savo lėšomis, ir tų, kurie finansuojami nereikalaujant steigėjų, dažniausiai universitetų, įnašo.
Akivaizdus pavyzdys – neseniai atidarymo ceremoniją šventęs Visorių informacinių technologijų parkas (VITP), vadinamas lietuvišku Silicio slėniu, kuriam steigti buvo pritraukta apie 100 mln. Lt privačių bendrovių lėšų. Į šį parką investavo Lietuvoje jau pagarsėjusios aukštųjų technologijų bendrovės „Biotechpharma“, „BOD Group“ ir „Viltechmeda“.
Planuojama, kad čia po vienu stogu veiks pasaulinį pripažinimą jau pelniusios „VteX“, TEV, „Baltic-Amadeus“, taip pat jaunos, bet geras perspektyvas turinčios „Acorn Intelligence“, „Evana Technologies“, ART21, „AppCamp“ ir kitos įmonės.
Ką tai reiškia? Ogi tai, kad jau generuojančios pajamas arba ateityje tai darysiančios įmonės kurs didelės pridėtinės vertės produktus, o technologijų parko išlaikymui, kurį kuriant nors ir buvo panaudota valstybei tenkanti ES fondų parama, su ištiesta ranka valstybės paramos nebereikės prašyti. A. Bumelio nuomone, toks ir turėtų būti mokslo ir technologijų slėnių modelis.

Lėšos nuėjo universitetų infrastruktūrai gerinti

Deja, kol kas dauguma mokslo ir technologijų slėnių Lietuvoje veikia kitokiu principu. „Blogai, kad steigiant mokslo ir technologijų parkus beveik 98 proc. lėšų buvo nukreipta į universitetų infrastruktūrą. Pavyzdžiui, Vilniaus universitetui paskirta 100 mln. Lt ES parama, nereikalaujant prisidėti, – stebisi V.A.Bumelis. – Verslui vykdant tokios apimties projektą būtų reikėję prisidėti irgi 100 mln. Lt. Kiekvienas verslininkas, pridėjęs savo lėšų, skaičiuotų, kaip tą projektą daryti rentabilų, kad tos lėšos grįžtų atgal. Bet kai pinigai paimti iš bendro krepšio ir išdalijami, lieka tik vienas svarbiausias tikslas – kaip juos laiku panaudoti.”
Pasak profesoriaus, reikėjo atkakliau plėtoti mokslinius tyrimus ir technologijas regioniniu principu. Dabar Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos universitetai nesiima šios srities lyderio vaidmens ir nesugeba atsistoti ant kojų.
„Žmogaus gyvenime yra fazė, kai jis pradedamas vadinti visaverčiu ~homo sapiens~. Tai atsitinka tuomet, kai žmogus atsistoja ant kojų ir išauga kūdikio stadiją. Man regis, tiek Šiaulių, tiek Klaipėdos universitetų, kaip svarbių regioninių mokslo centrų, galinčių vystyti technologijas, o vėliau – ir gamybą, atsistojimas ant kojų užsitęsė“, – tvirtina V.A.Bumelis.
Klaipėda Lietuvai yra antras pagal svarbą miestas. Klaipėdos universitetui buvo skirta tikrai daug lėšų studijų, mokslo ir verslo centrui „Jūrinis slėnis“ plėtoti, bet jis taip ir nesurado savo krypties.
„Kažkada jiems siūliau vystyti mėlynąją – jūrų biotechnologiją. Esame jūrų valstybė ir iš jūros galime gauti ne vien maistą. Iš žuvies galime pagaminti produktų, kurie turėtų didesnę pridedamąją vertę. Tačiau mano pasiūlymu niekas nesusidomėjo“, – prisimena pašnekovas.
Tiesa, kritikos nusipelno ne visos aukštosios mokyklos. Profesorius giria Kauno Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno technologijos universiteto ir kitų Kauno aukštųjų mokyklų bendrą „Nemuno“ slėnio projektą, mūsų maisto pramonės įmonėms padedantį plėtoti inovatyvias technologijas. V.A.Bumelio įsitikinimu, per mokslo slėnius turėtų veikti ir atviros prieigos centrai, kad gamybininkai galėtų atlikti tyrimus.
Geras pavyzdys čia gali būti ir „Santaros“ slėnis, vienijantis ne tik biotechnologijas, bet ir aukštąsias informacines, švariąsias technologijas, bioinformatikos bei kitas sritis. Jame darniai siejasi verslas, mokslas, studijos, nes bendradarbiaujama su universitetais. Taip pat statomas inovatyvios medicinos centras, bioinkubatorius. Pastarajame bus auginami aukštųjų technologijų lyderiai, galintys konkuruoti pasaulio rinkose. Štai šiame inkubatoriuje ir bus perinami viščiukai, iš kurių, profesoriaus žodžiais, turės išaugti gražūs paukščiai.

Proveržį keičia balanso paieškos

Kaip ateityje plėtosis mokslas ir technologijos, labai priklauso ir nuo Vyriausybės vykdomos politikos. Dabartinė Vyriausybė skiriasi nuo ankstesnės ir aukštųjų technologijų svarbos Lietuvos ateičiai taip aiškiai nekomunikuoja, tačiau ir neneigia jų reikšmės.
„Anksčiau buvo aiškiai suformuluota strategija, kad mes norime būti išsivysčiusi šalis, diegianti inovacijas, kad norime tapti vienu iš regioninių paslaugų centrų. Buvo kryptingai siekiama, kad taptume sveikatos, mokslinių tyrimų, finansinių paslaugų centru. Susikoncentruota į tam tikras sritis ir jose ieškota proveržio, – komentuoja V.A.Bumelis. – Dabartiniu metu siekiama balanso, o ne koncentracijos į aukštąsias technologijas ar inovatyvias paslaugas. Manau, tuose pokyčiuose yra logikos. Kai premjeras manęs klausia, ar žinau, kiek žemės ūkis sukuria bendrojo vidaus produkto, aš atsakau žinąs – apie 17 proc. Ir tai nėra mažai. Be to, nuvertinti žemės ūkį nebūtų teisinga. Tačiau ir tą patį žemės ūkį reikėtų padaryti inovatyvų, mažinti produkcijos gamybos savikainą, didinti konkurencingumą. Kad žemės ūkis būtų plėtojamas kaip išsivysčiusiose šalyse.“
Ir profesorius pateikia Izraelio pavyzdį: anksčiau izraeliečiai irgi manė, kad bus turtingi tradiciškai augindami citrusinius vaisius, bet pamatę, jog nelabai sekasi, šią sritį apleido. Po kurio laiko vėl sugrįžta prie žemės ūkio, tačiau jau diegiant aukšto lygio technologijas. Dabar žemės ūkio šaka Izraelyje labai gerai išplėtota ir naši.