Šiemet „Veidui“ sukanka dvidešimt metų – per šį laiką pasaulis pasikeitė iš tiesų radikaliai. Tad šiandien pabandysime prognozuoti, kaip technologijos pakeis pasaulį per atimiausius dvidešimt metų.

Per pastarąjį dvidešimtmetį IT, mokslo ar telekomunikacijų srityje įvyko daugybė stulbinamų pokyčių. Daugumos šiandien kasdieniais laikomų dalykų 1992-aisiais net nebuvo, o jei ir buvo, tai tik nedaugelis galėjo įsivaizduoti, kaip šios technologijos iš tikrųjų bus panaudotos.
Tarkim, holivudiniame veiksmo filme tuo metu pirmą kartą pamatę plytą primenantį mobilųjį telefoną, negalėjome pagalvoti, kad po dvidešimties metų būtent stacionarūs telefonai taps muziejaus eksponatais. Juk šiandien dauguma turi daugiau nei vieną mobilųjį ar net išmanųjį telefoną. Juolab kad išmanieji šiandien savo galimybėmis net kelis kartus lenkia prieš dvidešimt metų gamintus kompiuterius. O ką jau kalbėti apie nešiojamuosius kompiuterius, internetą, socialinius tinklus, vaizdo pokalbius, el. paslaugas ir el. parduotuves…
Tad jubiliejiniame „Veido“ numeryje bandysime apžvelgti, kaip technologijos ir mokslas keis mūsų gyvenimą ir kaip keisis pačios šios sritys. Žinoma, prognozuoti ateitį nėra dėkingas užsiėmimas. Juk žmogaus protas prisitaikęs matyti praeities ir dabarties faktus, pagal juos brėžti tiesę – prognozuojama ateitis dažniausiai nenukrypsta nuo šios tiesės. Bet tikrovėje įvykiai rutuliojasi ir technologijos keičiasi visai kitaip – netiesiškai ar net eksponentiškai. Vis dėlto pamėginkime apžvelgti šiandien pastebimas technologijų tendencijas bei sritis, kuriomis mokslininkų, inžinierių ir verslininkų susidomėjimas didžiausias, o su jomis suiję lūkesčiai – optimistiškiausi.

Žmogaus ir mašinos draugystė, arba duomenų srauto prislėgti

Moore’o dėsnis, teigiantis, kad maždaug kas pusantrų metų kompiuterių skaičiuojamoji galia padvigubėja, šiandien vis dar veikia. Tačiau galia viskas nesibaigia – dydis ir kaina taip pat veikia pagal šį dėsnį. Juk skaičiavimus atliekantys procesoriai vis mažėja, todėl šiandien turime išmaniuosius įrenginius, kurių galia prilygsta prieš mažiau nei dešimt metų egzistavusiems sparčiausiems kompiuteriams, o kaina kas keletą mėnesių sumažėja. Ir tai dar ne viskas – į procesorius šiandien montuojami ir kiti kompiuterio elementai, tarkime, vaizdo plokščių ar ryšio modemų vaidmenį atliekančios sistemos.
Mažyčiai, pigūs, galingi ir turintys galimybių kaip šveicariškas peiliukas – tokie procesoriukai, kuriuos Masačusetso technologijų instituto (MIT) inžinieriai pavadino „protingomis dulkėmis“, po dvidešimties metų kaip tikros dulkės bus visuose mus supančiuose daiktuose. Net mūsų batų paduose, kuriuose jie skaičiuos, kiek nuėjome, ir įkyriai pypsės, jei būsime linkę sėdėti prie kompiuterio. Palaukite, kokio kompiuterio? Ko gero, tokio daikto net nebus – žinant, kaip per pastaruosius dvidešimt metų pasikeitė informacinės technologijos, neverta net spėlioti, kaip atrodys ateities kompiuteriai.
Tačiau viena yra aišku: kompiuterizuoti prietaisai ir daiktai turės pačių įvairiausių jutiklių bei padėties nustatymo sistemų, rinksiančių didžiulį kiekį informacijos apie aplinką, mūsų įpročius, elgesį, buvimo vietą. Visų šių duomenų žmogus nesugebės sąmoningai apmąstyti, todėl prietaisai ir daiktai jungsis, „kalbėsis“ tarpusavyje bei priims tam tikrus sprendimus be mūsų įsikišimo – taip atrodys vadinamasis daiktų internetas.
Tai ne tik palengvins žmonėms gyvenimą, bet ir sukurs didžiulius kiekius duomenų. Davidas Clarkas iš MIT spėja, kad po 15 metų pasaulyje bus apie trilijoną į daiktų internetą susijungusių prietaisų. Regis, duomenų kiekiai irgi klausosi Moore’o dėsnio ir jau šiandien kas pusantrų metų jų padvigubėja.
Natūralu, kad didelė dalis šio informacijos srauto jau yra naudinga verslui, mokslui ar valdžios struktūroms, tad jau šiandien viena perspektyviausių profesijų yra informacijos kalnakasiai, sugebantys sukurti tokius algoritmus, kurie kuo geriau ir greičiau atsijotų grūdus nuo pelų. O juk šį darbą puikiai atlieka pats galingiausias kompiuteris – žmogaus smegenys.
Pasak Pietų Kalifornijos universiteto mokslininko Martino Hilberto, 2010-aisiais visų pasaulio kompiuterių skaičiuojamoji galia prilygo tam, ką žmogaus smegenys daro kas penkios minutės. Per artimiausius dvidešimt metų informacijos sritis bus ypač tobulinama, bandant suprasti, kaip veikia smegenys, ir kartu stengiantis sukurti dirbtinį jų variantą, tad jau tikrai galime tikėtis šiokio tokio proveržio, kuriant dirbtinį intelektą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.