Skirtingose užsienio laboratorijų dirbusį, su Nobelio premijos laureatu bendradarbiavusį biochemiką Virginijų Šikšnį kolegos užsienyje kviečiasi ne tik skaityti kviestinių pranešimų, bet ir padėti organizuoti tarptautines konferencijas.

Vilniaus universiteto Biotechnologijų instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimų skyriui vadovaujančio biochemiko prof. dr. Virginijaus Šikšnio mokslinė veikla jau seniai peržengusi Lietuvos sienas, o pripažintu savo srities lyderiu jį galima vadinti ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje mokslo visuomenėje.
„V.Šikšnys tyrinėja fermentus restrikcijos endonukleazes – iš maždaug 50 visų pasaulyje žinomų šių fermentų erdvinių struktūrų, trečdalis yra išspręsta jo laboratorijoje“, – svarų V.Šikšnio indėlį į tarptautinį mokslą pabrėžia Biotechnologijų instituto direktorius prof. Kęstutis Sasnauskas.
Restrikcijos endonukleazės – DNR karpantys fermentai, kuriuos dar galima vadinti molekulinėmis žirklėmis, yra labai maži. Jų negalima pamatyti plika akimi, tad V.Šikšnio komanda naudojo vieną iš metodų – rentgeno spindulių difrakciją, kuri leidžia pamatyti tų molekulių erdvinę sandarą. „Tai ilgas kelias. Iš pradžių reikia gauti tų molekulių kristalus, tada iš tų kristalų, panaudojant rentgeno spindulių difrakcijos metodą, galima nustatyti jų erdvinę struktūrą. Tos erdvinės struktūros leidžia suprasti, kaip šie fermentai gali veikti ir ką galima pakeisti siekiant pagerinti jų savybes“, – aiškina V.Šikšnys.
Tuo tarpu kolegos Lietuvoje kalbėdami apie šio mokslininko indėlį į tarptautinį mokslą į detalius V.Šikšnio tyrimų pasiekimus net nesileidžia. „Jo straipsnis išspausdintas „Nature“ grupės žurnale“, – pagarbiai ištardavo kalbinti Lietuvos mokslininkai, įsitikinę, kad labiau nei šiuo sakiniu V.Šikšnio tarptautinių pasiekimų nė neatskleisi. Iš tiesų, du V.Šikšnio ir bendraautorių iš Vokietijos straipsniai išspausdinti prestižiniame žurnale „Nature Structural and Molecular Biology“ – tokio lygio žurnale, kurio citavimo indeksas siekia 12 (paprastai leidiniai, kurių citavimo indeksas 5 jau yra laikomi prestižiniais), savo straipsnius sugebėjo išspausdinti vos vienas kitas lietuvis.

Su amerikiečiais rengė tarptautinę konferenciją JAV

V.Šikšnio tarptautinė veikla plati – per trejus pastaruosius metus jis paskelbė 13 straipsnių tarptautiniuose mokslo žurnaluose, dalyvavo trijuose tarptautiniuose projektuose, kur bendradarbiavo su Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos mokslininkais, skaitė kviestinius pranešimus aštuoniose tarptautinėse konferencijose.
Per pastaruosius trejus metus V.Šikšnys taip pat yra pateikęs 2 patentines paraiškas, susijusias su molekuliniais įrankiais, skirtais DNR karpymui, kurie gali būti panaudoti genomų pertvarkymui ar kūrimui. „Visą laiką stengėmės tirti restrikcijų endonukleazių struktūrą tam, kad galėtume suprasti kelius, kaip galime pakeisti jų sandarą. Kai kurie mūsų tyrimai leido sukurti fermentines sistemas, kurios gali būti naudojamos kaip  molekuliniai įrankiai kryptingams genomų pertvarkymams ir genų terapijai. Tai gali būti panaudojama medicinoje, augalų inžinerijoje“, – pasakojo V.Šikšnys.
Biochemijos instituto direktorius prof. habil. dr. Valdas Laurinavičius pastebi, kad V.Šikšnio aktyvumas gerokai padidėjęs nuo 2006 m. – kasmet pasirodo po 7-8 jo straipsnius. Šio mokslininko darbais pasaulyje domimasi, nes jo straipsniai pacituoti 1104 kartus, o tokį citavimo indeksą Lietuvoje turi mažai mokslininkų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-3-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.