Po pranešimų apie tai, kad „Nokia“ išmaniųjų telefonų gamybos liniją už 5,49 mlrd. eurų perleidžia JAV milžinei „Microsoft“, šios bendrovės suskubo pareikšti, kad tai jas abi sustiprins ir leis didinti rinkos dalį. Tačiau ekspertai dėl to dvejoja, manydami, kad šis sandoris gali nepateisinti abiejų koncernų vilčių.

Išmanieji telefonai – traukinys, į kurį legendinė Suomijos bendrovė „Nokia“ pati taip ir nesugebėjo įšokti. Būtent todėl pastaraisiais metais glaudžiai bendradarbiavusi ir operacinę įrangą naujiesiems „Nokia“ telefonams teikusi „Microsoft“ nusprendė įsigyti nemenką dalį suomių bendrovės.
Sandorio suma siekia 5,49 mlrd. eurų. Nors šį sandorį dar turi patvirtinti „Nokia“ akcininkai bei rinkos reguliavimo institucijos, atsižvelgiant į itin sunkią bendrovės finansinę padėtį, nebejojama, kad kontraktas įvyks, ir jau skaičiuojama, ką iš suomių perims „Microsoft“ korporacija. Jau dabar žinoma, kad jai turėtų atitekti „Nokia“ padaliniai, kurie pernai uždirbo 14,9 mlrd. eurų ir tai sudarė net pusę bendrovės pajamų.
Pagal dabartinį susitarimą, „Nokia“ išsaugos teises į savo prekės ženklą bei nuosavų patentų, kurių per savo veiklos metus ryšio technologijų ir dizaino srityse sugebėjo sukaupti net 38 tūkst., portfelį, taip pat išsaugos ir keletą gamybos linijų. Nepaisant to, Suomija gedi, nes “Nokia” buvo tapusi šią šalį labiausiai reprezentuojančiu prekės ženklu.
Vienu metu net 90 proc. Suomijos gyventojų naudojosi „Nokia“ telefonais. „Nokia” buvo pagrindinis Suomijos prekės ženklas, ir tai galėjau su pasididžiavimu sakyti užsienyje. Bet daugiau nebegaliu“, – liūdnai atsidūsta 26 metų suomė Liisa Hannula, pridurdama, kad dabar svarsto galimybę įsigyti „Samsung“ telefoną.
Tiesa, technologijų specialistai apie tokio sandorio galimybę kalbėjo jau porą metų – nuo tada, kai 2011 m. „Nokia“ vadovu tapo iš „Microsoft“ atėjęs Stephenas Elopas.

„Nokia“: šlovingas kelias – liūdna baigtis

Priminsime, kad „Nokia“ savo veiklą pradėjo 1865 m., kaip medienos apdirbimo ir popieriaus gamybos įmonė. Dėl inovacijų taikymo ir ryžtingų sprendimų per šimtą metų suomių bendrovės veikla gerokai keitėsi: nuo gumos produkcijos pasistūmėta iki kabelių, o galiausiai – link elektronikos ir telekomunikacijų verslo. Dešimtajame dešimtmetyje, Suomiją kamuojant ekonominiams sunkumams, „Nokia“ įsiliejo į sparčiai augančią mobiliųjų telefonų rinką, kurioje ir pasiekė šlovės viršūnę.
Pasižymėdama itin kokybiškų ir patvarių mobiliųjų telefonų gamyba, „Nokia“ tapo vienvalde rinkos lydere, užimdama daugiau nei 50 proc. jos dalies. Nors didelė dalis pirkėjų dėl pavadinimo ir inovacijų “Nokia” siejo su Japonija, pačių suomių tai nejaudino – turėti tokius dividendus teikiantį banginį valstybei buvo vienas džiaugsmas. Tapusi didžiausia pasaulio mobiliųjų telefonų gamintoja, „Nokia“ sudarė maždaug 4 proc. Suomijos BVP ir penktadalį eksporto, tiesiogiai lėmė ketvirtadalį šalies ekonomikos augimo 1998–2007 m. laikotarpiu ir kadaise buvo verta beveik 300 mlrd. JAV dolerių.
O ir ateitis atrodė šviesi, juk „Nokia“ į naujų technologijų tyrimus bei perspektyviausių specialistų verbavimą investavo milijardus, be to, glaudžiai bendradarbiavo su geriausiais pasaulio universitetais. Kitaip tariant, viską darė tarsi ir teisingai, tačiau, kaip dabar paaiškėjo, daugelis inovatyvių idėjų taip ir liko tik patentais: Suomijos ekonomikos tyrimų institutas neseniai paskelbė, kad „Nokia“ liečiamojo ekrano bei planšetinių kompiuterių technologijas išplėtojo trejais metais anksčiau nei „Apple“, tačiau rinkoje jos taip ir nebuvo realizuotos.
Ši Suomijos įmonė vadovavosi aiškia strategija: plėtojo siauras fenomenalų augimą paskatinusias sritis, tačiau nesugebėjo prisitaikyti prie kintančios konkurencinės aplinkos. „Šiuolaikiniai telefonai turi gausybę įvairių programėlių ir funkcijų. O „Nokia“ visą laiką koncentravosi į aparatą, kuris užtikrina geriausią komunikacijos kokybę, tačiau to žmonėms nebepakanka“, – konstatuoja Masačusetso technologijos instituto profesorius Jamesas Utterbackas.
Nesugebėjusi koja kojon žengti su besikeičiančiomis mobiliųjų telefonų rinkos tendencijomis ir praradusi net 80 proc. rinkos vertės, „Nokia“ drastiškai susitraukė: kadaise karaliavusi suomių bendrovė buvo išstumta net iš mobiliųjų telefonų gamintojų penketuko, o praėjusiais metais jos indėlis į šalies BVP tesudarė mažiau nei 1 proc.