Kai kalbama apie modernių technologijų proveržį Lietuvoje, dažniausiai turimos omenyje informacinės ir telekomunikacijų technologijos. Būtent šiose srityse mūsų šalis pažengusi labiausiai. Tačiau padarytos pažangos dar nepakanka tikram proveržiui pasiekti. Kas trukdo?

Lietuvoje sukurta pasaulinio lygio interneto ir telekomunikacijų infrastruktūra. Turime keletą rodiklių, pagal kuriuos pirmaujame Europoje ar net esame tarp pirmųjų pasaulyje. Pavyzdžiui, Lietuva yra antra pasaulyje pagal duomenų išsiuntimo spartą, Europoje pirmaujame pagal šviesolaidinio interneto linijų (“Fiber to the home”) skverbtį namų ūkiuose, tradiciškai esame tarp didžiausią mobiliojo ryšio paslaugų vartotojų skverbtį turinčių šalių, o elektroninis parašas rinkai prieinamas nuo 2007 m., kai jį turėjo vos kelios pasaulio šalys.

Iš esmės informacinių technologijų sritis tikrai galėtų tapti ta “vėliava”, kuria būtų galima sparčiausiai gerinti Lietuvos įvaizdį investuotojų akyse. Štai visai naujas pavyzdys: sausio 19–20 dienomis Londone vyko Didžiosios Britanijos, Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos ministrų pirmininkų susitikimas, apie kurį rašyta ir “Veide”. Tačiau labai įdomi ir svarbi detalė lietuviškos spaudos nepasiekė – apibendrindamas susitikimą, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas apie Lietuvą pasakė: “Jūs turite geriausią Europoje interneto prieigos infrastruktūrą ir esate antri pasaulyje pagal programų, skirtų mobiliesiems telefonams, vystymą.”

Kalbėdamas apie mobiliąsias programas, D.Cameronas, regis, turėjo omenyje Lietuvoje gimusią kompaniją “GetJar”, kuri dabar yra antra pasaulyje po garsiosios “Apple” mobiliųjų telefonų programų parduotuvės (JAV).

Tačiau visi minėti laimėjimai susiję su informacinių technologijų infrastruktūra, kuri rodo šalies gyventojų galimybes ir išprusimą moderniųjų technologijų srityje, bet tėra tik viena iš prielaidų technologijų proveržiui pasiekti. Pagrindinis Lietuvos iššūkis – kaip iš puikios IT infrastruktūros sukurti vertę, galinčią gerinti gyvenimo kokybę.

Reikalingas verslo ir valdžios bendradarbiavimas

Taigi ryšių infrastruktūra puiki, lietuviai – imlūs informacinėms technologijoms (tarkim, labai plačiai naudojasi el. bankininkyste, mokesčių deklaravimu elektroniniu būdu, mobiliuoju internetu telefonuose), o aukštosios mokyklos kasmet parengia nemažą būrį programuotojų. Atrodytų, liko tik žingsnis iki išsvajoto proveržio. Kas trukdo tą žingsnį žengti?

Bendrovės “Omnitel” prezidentas Antanas Zabulis mano, kad labiausiai Lietuvai trūksta valstybinės politikos ir bendradarbiavimo tarp valdžios ir verslo: jei šios pusės žengs kiekviena atskirai, šalis nepajėgs prilygti valstybėms, vykdančioms PPP (“private public partnership”) iniciatyvas moderniųjų technologijų srityje. “Pažangių šalių politikai turi aiškias savo valstybių raidos vizijas, prioritetus ir nuosekliai laikosi pasirinktos strategijos, geba žvelgti į ateitį.

Tarkime, Suomija pirmoji pasaulyje įstatymu įtvirtino teisę į internetą kiekvienam piliečiui. Lietuva pradeda žengti šia kryptimi pagaliau turėdama viziją “Lietuva 2030″. Tik svarbu, kad užtektų valios atsispirti skepticizmui ir tą viziją įgyvendinti, nes jos turinys kreipia šalį teisinga kryptimi”, – įsitikinęs A.Zabulis.

Svarbu žinoti, kad įvairios vyriausybinės programos mokslo ir technologijų skatinimo srityje Šiaurės šalyse bei Didžiojoje Britanijoje gimsta ne valdininkų galvose ir popieriuose, o yra pagrįstos sėkmingais nedidelio masto bandomaisiais projektais. Jei eksperimentas pasiteisina kurioje nors savivaldybėje, tuomet programa išplečiama iki nacionalinio lygmens – taip užtikrinamas investicijų efektyvumas. “Kartu būtinas ir investicijų harmoningumas – tai yra žiūrėjimas ne į vieną detalę, o į visą proceso grandinę. Pavyzdžiui, gerai, kad Lietuvoje atsirado “Barclays”, tačiau dėl to juk neatsirado naujo fakulteto, kuriame būtų rengiami specialistai”, – pabrėžia A.Zabulis.

“Veido” kalbintas “GetJars” vadovas Ilja Laursas atkreipia dėmesį ir į kitas problemas: “Techninę infrastrukturą ir kvalifikuotų IT darbuotojų iš tiesų jau turime. Geras įvaizdis padeda privilioti investuotojų, objektyviai stipri bazė padeda juos išlaikyti, taip pat plėtoti nuosavą verslą. Tačiau teisinė aplinka dar nėra patraukli, žinių ir patirties kitose svarbiose verslo srityse, tokiose kaip rinkodara ar pardavimas, švietimo sistemoje turime dar labai mažai. Tai dideli, bet įveikiami trūkumai.”

A.Zabulis priduria, kad reikalinga ir parama gebantiesiems kurti inovacijas. Pavyzdžiui, 2009 m. Islandija patyrė didelę finansinio sektoriaus krizę ir be darbo liko nemažai gabių žmonių. Tačiau valstybė padėjo jiems atsistoti ant kojų – dirbantys inovacijų srityje ar kuriantys inovacijomis pagrįstus verslus žmonės buvo remiami, todėl šiandien Islandijoje yra nemažai naujai įsikūrusių perspektyvių įmonių. “Tai pavyzdys, kaip žmonės ne tiesiog maitinami pašalpomis, o skatinami kurti vertę”, – pabrėžia bendrovės “Omnitel” vadovas.

Nereikėtų blaškytis

Iš esmės visi “Veido” pašnekovai minėjo po keletą problemų, kurios Lietuvai vis pakiša koją vejantis pažangos ir inovatyvumo traukinį. Tai vis dar didelė skaitmeninė atskirtis tarp miesto ir kaimo, tarp jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių, nepakankama el. paslaugų pasiūla iš privataus ir viešojo sektoriaus. Pavyzdžiui, Lietuva pagal viešųjų el. paslaugų (“Government to Citizen”) naudojimą užima lyg ir neprastą vietą tarp visų ES šalių, tačiau juk apie 90 proc. “valdžia – pilietis” sandorių vis dar yra popieriniai.

“Mano nuomone, Lietuvoje žmonės tiesiog per mažai skatinami, per mažai jiems aiškinama, kas yra elektroninės paslaugos, kokios naudos galima iš jų gauti. Dėl to būtina inicijuoti projektus, kurie padėtų išspręsti informavimo problemą”, – tvirtina aljanso “Langas į ateitį” direktorė Loreta Križinauskienė.

Verta pabrėžti, kad šis aljansas yra geras valstybinio masto viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo programos pavyzdys. Jo misija – skatinti interneto naudojimą Lietuvoje ir taip kelti šalies gyventojų gyvenimo lygį, šalies konkurencingumą Europoje bei pasaulyje.

Atkreiptinas dėmesys, kad visi pašnekovai sutaria, jog Lietuvai reikia nesiblaškyti ir susikurti aiškią viziją – ko siekiame ir kur žengiame. Štai “Microsoft” technologijų ekspertas Šarūnas Končius mano, kad informacinių technologijų proveržiui Lietuvoje reikia pasirinkti siauresnes plėtros kryptis.

“Į IT infrastruktūrą mes investavome pakankamai ir rezultatus jau matome. Dabar mums reikia pasirinkti vieną, galbūt kelias plėtros kryptis. Renkantis tolesnę kryptį verta daugiau dėmesio skirti ne reikiamam kvalifikuotų žmonių kiekiui, bet šios srities sukuriamoms specifinėms savybėms ir vertėms. Lietuvai derėtų išnaudoti savo geografinius ir istorinius pranašumus, tokius kaip tarpininko tarp Vakarų ir Rytų. Aptarnavimo centrų verslas paprasčiausiu lygiu vargu ar yra įmanomas. Mes negalime lygiuotis su kokia nors Indija, kuri IT specialistų prirengia šimtais tūkstančių. Mes turėtume susitelkti į truputį aukštesnę grandį, pavyzdžiui, pirmojo arba aukštesnio lygio vadovų grandį, nes tam reikalingų savybių tikrai turime”, – neabejoja Š.Končius.

Lietuviškas “Skype” ir “iPhone”

Beje, technologijų proveržis glaudžiai susijęs su jas kuriančiomis kompanijomis. Štai Suomijos technologijų pažanga siejama su mobiliųjų telefonų bendrove “Nokia”, JAV – su IT įrangos gigantais “Apple”, “Microsoft” ir daugybe kitų, Estijos – su pokalbių programa “Skype”. Lietuva irgi turi ryškų pavyzdį – mobiliųjų programų parduotuvę “GetJar”. Tačiau tiek Estijoje, tiek Lietuvoje tokių kompanijų yra per mažai, kad šios šalys pradėtų diktuoti technologijų madas pasaulyje. Vis dėlto potencialo yra. “GetJars” vadovas I.Laursas teigia, kad “pas mus yra daugiau nei dešimt kompanijų IT srityje, turinčių visas galimybes tapti tarptautiniais lyderiais”, bet priduria, jog “pasiekti tokius mastus kaip “Nokia” bet kokiai kompanijai truks ne vieną dešimtmetį”.

Š.Končiaus prognozės irgi optimistinės: “Aš matau, kiek daug jaunų žmonių buriasi į įvairius inkubatorius ir bando sukurti savo verslą. Neatmesčiau galimybės, kad kažkas iš jų ir iššaus į viršų.”