2012 Kovo 30

Kodėl taip greitai išplito 3G tinklas

veidas.lt


Pagrindinis greito mobiliojo interneto plėtros variklis – rinkos „išmanizacija“. Koks tai reiškinys ir kas mobiliojo ryšio vartotojų laukia ateityje?

Trijuose ketvirtadaliuose Lietuvos teritorijos veikia spartus trečios kartos mobilusis ryšys. Tokią išvadą galima padaryti iš kovo pradžioje Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) paskelbtų duomenų apie UMTS tinklų tikėtinas aprėpties zonas. Palyginti su situacija prieš porą metų, kai greitas mobilusis internetas buvo pasiekiamas tik didmiesčių ir jų apylinkių gyventojams, darytina išvada, kad progresas šioje srityje labai didelis. Dauguma vartotojų jau turi galimybę pasirinkti ryšio su internetu tiekėją ne tik iš tradicinėmis laidinėmis, bet ir belaidėmis technologijomis grįstų sprendimų.
Anksčiau mobiliojo ryšio operatoriai nežadėjo tokio greito 3G tinklo plitimo. Netgi buvo šnekų, kad mobilusis internetas niekada nepasieks atokesnių vietovių, bet šiandien matome visai kitokį vaizdą. Kas privertė operatorius pakeisti taktiką ir daugiau lėšų investuoti į 3G plėtrą? Kodėl UMTS tinklas taip greitai pradėjo augti? Apie šias ir kitas mobiliojo ryšio tendencijas kalbamės su „Omnitel“ prezidentu Antanu Zabuliu.

– Jūsų vertinimu, kada ateis ta diena, kai sparčiojo mobiliojo interneto tinklas aprėps 100 proc. šalies teritorijos?
A.Z.: Diena, kai trečios kartos UMTS tinklu bus padengta visa arba beveik visa teritorija, ateis greitai. Tačiau prasmingiau kalbėti ne apie teritorijos padengimą UMTS apskritai, o apie teritorijos (ir populiacijos) padengimą tokiu trečios kartos ryšio tinklu, kurį mes vadiname išmaniuoju.
Išmanizacija ir išmanieji įrenginiai į mūsų gyvenimą atėjo tvirtai ir ilgam, šiandien išmanusis telefonas nėra jokia naujovė, juos turi vis daugiau gyventojų. Beveik kas antras mūsų parduodamas telefonas yra išmanus. Kaip gyventojai naudosis išmaniaisiais telefonais? Ar įsigytas telefonas veiks tik kaip paprastas, ar teiks naudų, dėl kurių ir yra perkamas? Kiek laiko bus siunčiamas failas ar kiek laiko – dvi sekundes ar dvi minutes – atsidarinės interneto puslapis? Būtent išmanusis, arba aukšto dažnio signalo, 3G ryšys ir lemia greitį, sklandų naudojimąsi ir kartu gerą vartotojo patirtį.
Išmaniuoju 3G mes jau esame padengę teritorijas, kuriose žmonės naudojasi išmaniaisiais įrenginiais, – miestus, kitas gyvenamąsias vietoves, kelius. Iš tiesų šiuo metu žmogus, įsigydamas išmanųjį telefoną, turėtų sau užduoti klausimą, ar jis gyvena ir dažniausiai būna tokiose vietose, kurios padengtos išmaniuoju tinklu, koks tokio tinklo padengimas ir koks dažnis yra jo gyvenamojoje vietovėje. Tą galima pasitikrinti pagal Ryšių reguliavimo tarnybos paskelbtą medžiagą.
– Kodėl didžiausias skirtumas tarp operatorių yra patikimas (ne mažesnis nei -95 dBm signalo lygis) tinklo pasiskirstymas? Kas lemia ryšio kokybę: didesnis stotelių kiekis, jų veikimo kokybė ar kitos priežastys?
A.Z.: Tinklo patikimumą lemia stočių kiekis. Realus patikimo 3G ryšio atstumas nuo stoties yra 1–3 km, todėl nuo to, kiek operatorius yra pastatęs 3G stočių bei kokiu tankumu, ir priklauso patikimo ryšio zona. „Omnitel“ 3G tinklą sudaro daugiau kaip 760 bazinių stočių.
– Kokie yra pagrindiniai spartaus mobiliojo ryšio (3G, 4G) vystymosi varikliai? Kas verčia operatorius daugiau investuoti į naujas ryšio technologijas: vartotojai ar pačių technologijų raida?
A.Z.: Technologijų raida rūpinasi mokslininkai, o operatoriai investuoja į technologijas, kurios reikalingos vartotojams. Mes esame tas operatorius, kuris pirmas numato būsimą klientų poreikį ir siūlo sprendimus. 3G plėtra, išmanizacija, 4G atėjimas – natūrali vartotojų poreikį greičio, patogumo ir efektyvumo atžvilgiu patenkinanti raida. Kaip rodo patirtis, paskui mus, atsilikdami kelerius metus, paseka ir kiti.
Manome, kad drauge su „išmanizavimusi“ baziniai vartotojų poreikiai, kurių pagrindas yra balso ryšys, tampa „higiena“, savaime suprantamu dalyku. Dabar jau klientui reikia ir išmaniojo telefono, ir kokybiško duomenų perdavimo (3G) ryšio, ir visko papildomai, ką galima padaryti išmaniuoju telefonu kokybiškame tinkle.
Išmaniesiems įrenginiams skirto tinklo plėtros apsukų negalime mažinti, nes vartotojui to reikia ir dar daugiau reikės ateityje. Dėl to mes jau šiandien norime skatinti valstybės raidą bei technologinę lyderystę skatindami išmanizaciją, kuri tiesiogiai siejasi su efektyvumu.
Kita vertus, jei kalbėsime apie investicijas, mes, operatoriai, matome, kad mažėjant kainoms lėšų, kurias galėtume investuoti į tinklo plėtrą ir naująsias technologijas, gali likti vis mažiau. Pinigai iš niekur neatsiranda, juos reikia užsidirbti, tačiau valstybės politika su viešaisiais pirkimais stabdo pažangą ir ateities efektyvumą. Raginama žiūrėti į minutės kainą, į atskirus mokėjimo už paslaugas elementus, tačiau įmonėms ir žmonėms reikalingi ne atskiri elementai, o visas sprendimas, priklausantis nuo žmogaus poreikių. Šiuo požiūriu „Humanos“ parduotuvių principų, kai perkamos minutės, o ne sprendimai, taikymas netinka telekomunikacijų rinkai.
– Kodėl dabartiniams vartotojams reikalingas greitas internetas telefone? Kokio tipo veikla, mobiliosios programos (aplikacijos) ar įrenginiai labiausiai apkrauna tinklą?
A.Z.: Žmonėms jau seniai nepakanka skambučio ir SMS funkcijų. Juk kas yra išmanusis telefonas? Tai nešiojamasis kompiuteris kišenėje. Kad šiandien prisijungtum prie interneto, nebereikia neštis kompiuterio ir jungtis modemo – viskas kompaktiška ir patogu.
Privatiems vartotojams skirtų mobiliųjų programų prikurta labai daug. Jų kūrimo ratas įgavo pagreitį, ir tai yra džiugu. Šiandieninė įranga leidžia perkelti į ją netikėčiausias mintis, kurios gali būti realizuotos per vienus arba kitus sprendimus.
Reikėtų dar aktyviau išnaudoti programų „verslas – verslui“ potencialą. Kaip rodo pasaulinė praktika, jis yra didžiulis ir daugelis įmonių jau dabar norėtų įgyvendinti tokius sprendimus. Manau, kaip tik šiemet bus ieškoma sprendimų, kurie būtų naudingi verslams plėtoti.
Kai kalbama apie tinklo apkrovą, aplikacijos nėra ta paslauga, kuri jį stipriai apkrauna. Tinklo išteklius aktyviausiai naudoja pramoginės paslaugos, tokios kaip vaizdo įrašų žiūrėjimas „YouTube“ socialiniame tinkle arba televizija.
– Kokias tendencijas jūs matote dabartinio mobiliojo ryšio ir mobiliojo interneto vartojimo srityje? Ar vartotojai išnaudoja visas operatorių jiems suteikiamas galimybes, ar jūsų UMTS plėtra yra kol kas investicija į ateitį?
A.Z.: UMTS tinklo plėtra tęsiasi kartu su vartojimo augimu. „Omnitel“ tinkle perduodamų mobiliųjų duomenų srautai kasmet padidėja maždaug dviem trečdaliais. Per 2011 m. mūsų tinklu perduota 68 proc. daugiau duomenų nei užpernai (nešiojamaisiais kompiuteriais, telefonais, planšetiniais kompiuteriais, kita mobiliojo ryšio įranga). „Omnitel“ išmaniųjų telefonų pardavimas pernai, palyginti su 2010-aisiais, didėjo daugiau kaip 70 proc.
Išmaniųjų telefonų turėtojų apklausa, atlikta praėjusią vasarą naudojant „Omnitel Trends“ programėlę, parodė: net 88 proc. apklaustųjų teigia, kad įsigiję išmanųjį telefoną pradėjo daugiau naršyti internete. 42 proc. išmaniųjų telefonų turėtojų pabrėžia, kad tokiu telefonu naršo internete, nes tai daryti tapo lengviau.
– O kokios ketvirtos kartos technologijų perspektyvos Lietuvoje? Ar jau yra jų poreikis? Kada, jūsų manymu, 4G technologijos išstums 3G?
A.Z.: Ketvirtos kartos technologiją LTE pavadinčiau mobiliuoju šviesolaidiniu internetu. „Omnitel“ 4G greitis prilygsta greičiausiems šviesolaidinio interneto planams – iki 80 megabitų per sekundę. Be abejo, ši technologija Lietuvoje jau turi savo rinką ir savo pirkėją. Pradėkime nuo to, kad ne visos įmonės ir privatūs vartotojai turi galimybes įsivesti šviesolaidį. Jeigu gyveni užmiestyje, jeigu tavo įmonė nuomojasi patalpas ir nenori didelių investicijų į infrastruktūrą, išeitis – mobilusis 4G ryšys. Tai sprendimas renginių organizatoriams, žurnalistams, dirbantiems karštuose taškuose, statybų rangovams, mobiliems apsaugos ir policijos postams – visiems, kuriems reikia persiųsti didelius failus, rengti vaizdo transliacijas neturint nuolatinio prisijungimo prie šviesolaidžio tinklo. Ką jau kalbėti apie priemiesčius, nuosavų namų kvartalus, kurių nepasiekia optinis kabelis.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...