Pasaulyje ir Lietuvoje nerimstant aistroms dėl atominės energijos ateities, vis stipriau apie save bando priminti alternatyviosios energijos šalininkai.

Šviesos daugiau nei Danijoje

Nors Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad plėtoti saulės energijai turime netinkamas sąlygas, visgi, daugelis ekspertų tam nepritartų. Lietuvoje vidutinė saulės spinduliavimo metinė energija siekia apie 1000 kWh/m2 ir tai yra tik keliais šimtais kWh/m2 mažiau lyginant su tokiomis saulės energijos panaudojime pirmaujančiomis Europos šalimis, kaip Vokietija, Ispanija ar Italija. Negana to, Lietuvoje yra geresnės sąlygos nei „žaliojoje” Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Olandijoje ar Danijoje, kurios garsėja alternatyvių energijos šaltinių eksploatavimu.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 30 saulės energijos jėgainių ir yra juntamas vis didesnis susidomėjimas jomis. Per paskutinį pusmetį buvo išduota beveik 300 leidimų plėsti saulės energijos gamybą. Tačiau saulės energijos gamyba Lietuvoje dar tik įgauna pagreitį. Lyginant energiją, gaunamą iš saulės spindulių, su kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais, saulės elektrinių instaliuota galia 2011 metais siekė tik 1 MW, tuo tarpu vėjo – 185,2 MW, biokuro jėgainių – 50,3 MW, o hidroelektrinių – 127 MW.

Nors šiuo metu saulės energija yra viena brangiausių, bet jai piešiama šviesi ateitis. Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį jos kaina turėtų susilyginti su dujas naudojančių elektrinių energijos savikaina. Remiantis valstybinės kainų komisijos ir energetikos kontrolės pateiktais duomenimis, numatoma, kad daugiausia 2020 m., palyginti su 2005 m., bendroje rinkoje pagal instaliuotą galią struktūroje augs vėjo jėgainių dalis nuo 23,3 proc. iki 43,8 proc. ir saulės jėgainių dalis – nuo 1,26 proc. iki 18,76 proc., dėl beveik 38 procentais mažėjančios hidroelektrinių dalies.

Svarbus AEI balansas

Didėjant paramai atsinaujinantiems energijos ištekliams naudoti, žalioji energija tampa patrauklesnė ir nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams. Remiantis valstybinės kainų komisijos ir energetikos kontrolės pateiktais duomenimis, vertinant kiekybiškai, daugiausia 2012 m., lyginti su 2007 m., išaugo VIAP lėšų, skiriamų atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms – nuo 17,3 mln. Lt iki 115,4 mln. Lt.

Pasak nepriklausomo elektros energijos UAB „Energijos kodas“ elektros pardavimų projektų vadovės Justės Žegužauskaitės, Lietuva pagal Europos Sąjungos direktyvas yra įsipareigojusi iki 2020 metų mažiausiai 23 procentus energijos pagaminti iš atsinaujinančių energetikos išteklių: saulės, vėjo ir kitų. Todėl auganti parama skatina ir socialiai atsakingus nepriklausomus energijos tiekėjus domėtis atsinaujinančiais energijos ištekliais ir prekyba iš jų gaunama energija.

Pavyzdžiui, perspektyvi ir ekologiška saulės energija Lietuvoje kaupiama 6 mėnesius, todėl norint užtikrinti subalansuotą ir sklandų elektros energijos tiekimą, reikia derinti kelis energijos gavybos metodus.

„Lietuvoje vis plačiau imant naudoti alternatyviąją energiją, reikia ieškoti geriausių sprendimų ir stengtis išvengti energijos šaltinių panaudojimo disbalanso. Jei Lietuva nori neprarasti konkurencingumo, ji turi derinti alternatyviąją energiją su atomine, nes kol kas remtis tik žaliąja energija mums būtų per brangu. Šiai dienai ir artimiausiais metais dar negalėsime sau leisti to, ką bando įgyvendinti Vokietija, visiškai atsisakydama atominės energijos. Tačiau svarbu bent po truputį žengti ta linkme“, – svarsto „Energijos kodo“ elektros pardavimų projektų vadovė.

„Vienur yra paplitusi nuomonė, kad alternatyvūs energijos šaltiniai yra per brangūs, kiti teigia, kad galbūt įprastu būdu gaunamos energijos kaina yra per maža, todėl mes jos netaupome ir nevertiname žaliosios energijos. Tačiau, manau, jog nereikėtų priešinti alternatyviųjų energijos šaltinių ir atominės energijos, kaip tai dažnai yra daroma dabar. Šalia atominės energijos galima ir net būtina plėtoti alternatyvius energijos gavimo šaltinius“, – įžvalgomis dalinasi elektros energijos specialistė J. Žegužauskaitė.