Žinoma, dažniausiai galvoje turimas tiesioginis atsipirkimas honorarų ar didesnės parduodamų produktų kainos, galimos dėl turimo monopolio, pavidalu. Kitus atsipirkimo ar gaunamos naudos faktorius įvertinti daug sunkiau. Didėjanti kompanijos vertė, patentų portfelio apimtis ar sumažėjusios marketingo išlaidos taip pat turėtų būti įskaičiuotos. Taigi, vienareikšmiško vertinimo nėra ir vargiai gali būti.

Akivaizdu viena – tie patentai, kurie nustoja galioti, jų savininkams pirmuosius dvejus metus negavus apčiuopiamos naudos ir nepratęsus jų galiojimo, tikrai priskiriami neatsiperkančių arba nesėkmingų patentų kategorijai. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad išradimas buvo nevykęs ar sunkiai pritaikomas. Dažnesnė priežastis – nepakankamas patentų savininkų aktyvumas juos komercializuojant.

Savaime suprantama, nedarant nieko, kaip ir bet kuriuose produktų ar paslaugų pardavimuose, laukia nesėkmė. Tad kokie yra tie sėkmės receptai komercializuojant išradimus?

Komercializavimui ruoštis iš anksto

Išradimo komercializavimą reikia planuoti kuo anksčiau. Dar kuriant technologiją galima atsižvelgti į toje srityje galiojančius standartus ar labiausiai paplitusią įrangą, prie kurios bus derinamas technologijos patobulinimas. Tai bus labai svarbu, kai galimas licencijos ar viso patento pirkėjas vertins, kaip lengvai ši inovacija gali būti įdiegta.

Patentai dažnai kelia neigiamas emocijas ir asociacijas, nes, visų pirma, patentas yra „teisė drausti“. Akivaizdu, kad gamyba užsiimanti kompanija pirmiausia sureaguos neigiamai, kai patento savininkas ateis pas juos siūlydamas pirkti licenciją. „Kam pirkti, jei ir be licencijos aš žinau kaip gaminti. Tik papildomos išlaidos…“ – galvos gamintojas. Kad taip neatsitiktų, patartina visą patentavimo procesą iš anksto derinti su potencialiu licencijos pirkėju.

Nuolaidos pirmiesiems licencijos pirkėjams

Kai technologija ar naujas produktas yra sukurtas ir jo prototipas išbandytas, galima kreiptis į didžiąsias kompanijas su technologiniu pasiūlymu. Užsimezgus dialogui, galima kompanijai užsiminti, kad šis technologinis patobulinimas yra galimai naujas pasauliniu mastu ir gali būti patentuojamas. Tokiu atveju, kompanija gautų išskirtines ar lengvatines sąlygas, tačiau mainais mokėtų licencijos mokesčius, padengtų patentavimo išlaidas ar pan. Reikėtų nepamiršti, kad intelektinės nuosavybės licencijavime dažnai taikomos nuolaidos pirmiesiems licencijų pirkėjams. Pats faktas, kad kažkuri įmonė nusprendė pirkti licenciją, duos vėlesniems licencijatams suprasti, kad toks sprendimas yra racionalus ir „jau kartą išanalizuotas“.

Taigi, iš anksto suradus pirkėją, patentavimo rizika gerokai sumažėja. Ir yra vilties, kad išradimas bus naudojamas. Kaip bebūtų, tai tikrai nėra vienintelė išradimų komercinimo strategija ir greičiausiai ne pati pelningiausia.

Patentuotos technologijos populiarinimas

Alternatyva išankstiniam susitarimui yra technologijos populiarinimo ir prievartinio licencijavimo strategija. Norint ją įgyvendinti, reikia turėti kur kas daugiau resursų ir tai paprastai trunka gerokai ilgiau, kol gaunamos pirmosios pajamos. Naudojantis šia strategija, išradimas patentuojamas nelaukiant nei pirmųjų jos naudotojų, nei palankaus meto ir pan. Pateikus patentinę paraišką, bandoma populiarinti ir diegti išradimą, kur tik įmanoma. Kaip vienas geriausių pavyzdžių galėtų būti Ronaldo Katzo skambučių centro išradimai. Ronas numatė, kad skambučių centrai gali sutaupyti nemažai resursų ir kaštų, jei atsiliepusiems skambučių operatoriams nereikėtų nuolat aiškintis, kurios srities klausimą užduos skambinantis žmogus ir tada nukreipti jį atitinkamam specialistui ar skyriui. Visa tai gali būti atliekama automatiškai. Šiandien absoliuti dauguma skambučių centrų naudoja šią technologiją – pradedant valstybine mokesčių inspekcija, baigiant mobiliojo ryšio operatoriais.

Nesigilindami į visus jo patentus ir idėjas, papasakosime, kaip Ronas komercializavo savo intelektinę nuosavybę. Turėdamas kelis išduotus patentus ir akivaizdžiai matydamas, kad didelės kompanijos naudojasi patentuotos technologijos teikiama nauda, jis ėmė lankytis minėtose kompanijose ir siūlė visiems įsigyti licencijas į patentą. Pradžioje, žinoma, juo niekas nepasitikėjo ir nenorėjo lengvai įsipareigoti. Tačiau kelioms kompanijoms Ronas pasiūlė dideles nuolaidas, kaip pirmiesiems licencijatams. Kitos, pamačiusios, kad konkurentai sutiko pirkti licencijas taip pat pasidavė, tačiau tuokart jiems teko mokėti gerokai aukštesnius licencinius mokesčius.

Ronas, kurio komandoje dirba viso labo pora teisininkų, dar niekada nesikreipė į teismą – jis to išvengia dėl sumanios licencijavimo strategijos ir tam tikro manipuliavimo korporacine psichologija.

Iš šio pavyzdžio akivaizdu, kad p. Katzo istorijoje susidėjo keletas palankių momentų:

1. Apie jo išradimo naudojimą buvo nesunku išsiaiškinti tiesiog paskambinus jį naudojančioms kompanijoms. Daugeliu atvejų, pažeidimą ir jo mąstą nustatyti gana sunku.
2. Technologija yra lengvai apibrėžiama ir jos naudojimas ar nenaudojimas yra akivaizdus. Kitaip yra su gamybiniais procesais, kai kompanijos neįsileidžia trečiųjų asmenų į gamyklas, kol nėra teismo leidimo. Ar netgi analizuojant gamybos procesus, sunku identifikuoti, ar IN teisės yra pažeidžiamos.
3. Lengva įvertinti išradimo teikiamą naudą. Paskaičiuoti, kiek vidutiniškai sumažėjo pokalbio trukmė su skambučio operatoriumi ir tą trukmę padauginti iš operatoriaus darbo valandos įkainio – tikrai nesunkus uždavinys. Tada, remiantis šia suma, galima nesunkiai derėtis dėl licencinio mokesčio – tai turėtų būti 10 % ar 25 % – priklauso nuo derybų.
4. Dėl aiškios idėjos, lengvai suvokiamos naudos ir nesudėtingo diegimo, technologija žaibiškai paplito rinkoje ir Ronui su komanda beliko lankyti ją jau naudojančias kompanijas ir susirinkti komisinius.
   Ne visi išradimai sėkmingi

   Tikrai ne visi išradimai turi visas šias savybes, todėl prieš patentuojant reikia labai gerai pasverti ir suplanuoti, kokiais resursais bus vykdomas patento komercializavimas. Jei resursų nėra, verta pamąstyti perleisti technologiją už santykinai nedidelį mokestį juo suinteresuotai kompanijai, kuri sugebės šį intelektinį turtą tinkamai valdyti. Juk sakoma „geriau žvirblis rankoj, nei briedis lankoj“.

   Kad ir kokia situacija ar pasirinkta komercinimo strategija bebūtų, reikia nepamiršti su visais pasirašinėti konfidencialumo sutartis, ypač jei prioritetinė patentinė paraiška dar nepateikta patentų biurui.

   Evaldas Pabrėža, UAB „IAM consultants“ direktorius ( www.iam.lt )

technologijos.lt