"Veido" archyvas

Jau šiomis dienomis Kražių Švč.Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčioje restauratoriai pratęs tvarkybos darbus. Anksčiau buvo restauruoti bažnyčios bokštai ir stogas, o dabar imamasi šventovės fasadų.

Kultūros paveldo departamentas šiems darbams skyrė 285 tūkst. litų iš Lietuvos respublikos ir Šv.Sosto paveldotvarkos darbų programos. 50 tūkstančių litų pridėjo Kelmės rajono savivaldybė, 2 tūkst. litų – Kražių parapija. Dar 800 tūkst.litų bažnyčios restauravimui skirti iš Valstybės privatizavimo fondo pagal Žemaičių krikšto programą.

Vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia ir vienuolynas pastatyti Kražiuose 1639 metais įsikūrusių vienuolių benediktinių iniciatyva. Projekto autorius – Vilniaus universiteto profesorius jėzuitas, matematikas, architektas Tomas Žebrauskas.

XIX a. vizitacijos aktuose rašoma, kad tai buvo mūrinis, pailgo stačiakampio plano pastatas su gontais dengtu stogu. Bažnyčios fasado kampuose kyla du bokštai, viename iš kurių kabojo trys varpai. Tarp bokštelių iškilęs aukštas frontonas, kurio viršų užbaigia didelis geležinis kryžius. Įdomus faktas, kad šioje bažnyčioje stovi didžiausi Žemaitijoje vargonai.

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė sako, kad Kražių šventovė Lietuvai yra išskirtinai svarbi kaip kovos už lietuvybę ir katalikų tikėjimą simbolis. 1893 m. vietos gyventojai pasipriešino caro sprendimui iškeldinti vienuoles ir uždaryti bažnyčią bei vienuolyną. Susirėmimo su kazokų armija metu žuvo, buvo sužeista ir įkalinta nemažai taikių žmonių. Kražių skerdynėmis pavadintas įvykis tada nuskambėjo visame pasaulyje. Nors bažnyčia vis tik buvo uždaryta, tačiau liko stovėti. 1908 m. apleista, likusi be stogo, langų, durų šventovė buvo grąžinta tikintiesiems ir po poros metų kapitaliai suremontuota.

Pastaruosius dešimt metų kiekvieną pirmąją rugpjūčio savaitę Kražiuose vyksta grigališkojo choralo ir Bažnyčios tradicijos studijų savaitė “Ad Fontes”. Jos metu restauruojamoje Kražių bažnyčioje kiekvieną dieną pagal senąjį Romos ritualą yra aukojamos šv. Mišios bei giedamos liturginės valandos.

Kaip teigia studijų savaitės sumanytojas ir organizatorius VU Filosofijos fakulteto lektorius Mindaugas Kubilius, Kultūros paveldo departamento ir “Ad Fontes” judėjimo veiklos Kražiuose susijusios simboliškai. “Galime tik pasidžiaugti, kad ši visai Lietuvai svarbi šventovė restauruojama ir dvasiškai, ir materialiai. Kražių bažnyčioje šimtmečiais meldėsi ir Romos lotyniškąją liturgiją puoselėjo seselės benediktinės. Tą patį šioje šventovėje daro ir “Ad Fontes” akademijos dalyviai. Džiugu, kad Kultūros paveldo departamentas pirmiausiai imasi restauruoti gyvąjį Lietuvos paveldą, taigi, Lietuvos tapatybei reikšmingus objektus.”, – teigia M. Kubilius.