Iš premjero patarėjo lūpų – abejonės Kultūros tarybos kūrimo prasmingumu.

Prieš savaitę Menų spaustuvėje susirinkę sostinės kultūros įstaigų atstovai svarstė, kaip jų veiklą įtakos kultūros lėšų skirstymo funkcijos perdavimas pradedamai formuoti Kultūros tarybai. Pačios ministerijos darbuotojai ironizavo, kad šiuo metu dauguma specialistų užimti būtent šios tarybos formavimu, tačiau įstatymo numatytų būtinų nuoseklių procedūrų tiek daug, kad, realiai vertinant, Kultūros taryba pradės funkcionuoti geriausiu atveju po pusmečio. Tačiau renginių organizatoriai tiek laiko nežinioje laukti nenori.
Pastaruosius dvejus metus KRF tarybai pirmininkavęs dailininkas Saulius Valius teigė, kad fondas oficialiai nėra panaikintas – jis tiesiog inkorporuojamas į Kultūros tarybos struktūrą. S.Valius priminė, kad KRF buvo taupiausiai Lietuvoje administruojamas fondas: vargiai rastume kitą, kurio administravimo išlaidos neviršytų 1 proc. disponuojamų lėšų. Tačiau krentant oficialiems alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimams, KRF biudžetas nuolat mažėjo. Pernai pakeitus kultūros projektų finansavimo tvarką, kultūros rėmimui tenka nebe 1 proc. už šias prekes surinkto akcizo pajamų, bet 3 proc. Tokiu būdu KRF biudžetas nuo 17-18 mln. Lt ūgtelėjo iki 46 mln. Lt. Visgi džiūgauti anksti, nes anksčiau pačios Kultūros ministerijos kuruotos finansavimo programos, kurioms buvo paskirstoma apie 12 mln. Lt, liko be lėšų ir taipogi bus nukreiptos Kultūros tarybai.
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis prisipažino nelabai tikįs, kad pavyktų anksčiau Kultūros ministerijos biudžeto lėšomis finansuotas programas perkelti į Kultūros tarybą kartu su jų turėtomis lėšomis: veikiausiai ateityje visiems teks suktis iš tų pačių 46 milijonų.

Tęstiniai projektai laukti negali

Kad triskart padidėjęs akcizo lėšų procentas nereiškia trigubai dosnesnio finansavimo, praėjusią savaitę patvirtino kultūros ministras Šarūnas Birutis. Jis piktinosi, kad pati Kultūros ministerija pagal naujuosius įstatymus nebegali skirti rėmimo programoms nė vieno lito: „Dabar reikia spręsti, ką daryti su tęstiniais, kultūrai gyvybiškai svarbiais projektais, tokiais, kaip festivalis „Kino pavasaris“, tarptautinė Vilniaus knygų mugė ar stipendijomis, kurių laukia meno žmonės. Nefinansuoti šių programų negalime, bet ir finansuoti negalime, nes to neleidžia įstatymai.“
Ministras tikino, kad drauge su Kultūros ir meno taryba rado bendrą sprendimą, kaip pereinamuoju laikotarpiu, kol nesudaryta Kultūros taryba, bus finansuojamas šalies kultūrinis gyvenimas: „Jau artimiausiu metu bus paskelbta, kokie projektai bus remiami pagal Kultūros politikos kaitos gaires.“

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-7-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.