BFL

ES Tarybos parlamentarai 2013-aisiais Vilniuje greičiausiai turės kur karališkai posėdžiauti, tačiau nė nesužinos, kiek problemų dėl to patirs kitos šalies kultūros įstaigos.

„Iki negerumo nuvalkiotas Valdovų rūmų statybos klausimas vis labiau politizuojamas ir tampa savotišku realybės šou, kurį jau sudėtinga objektyviai vertinti“, – atvirai konstatuoja kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Neseniai pačiuose Valdovų rūmuose lankęsi Seimo Audito komiteto nariai nutarė spartinti reprezentacinio rūmų flango įrengimą, kad 2013-aisiais čia galėtų posėdžiauti Europos Sąjungos Tarybos parlamentarai. Tiesa, dokumento, patvirtinančio tam skirtų lėšų nukreipimą, ministerija kol kas nesulaukė. Reprezentacinei pastato daliai užbaigti trūksta dar maždaug 32 mln. Lt. Kitąmet Vyriausybė tam numačiusi skirti 14 mln. Lt. Šiems metams buvo numatyta 16 mln. Lt, tačiau metų pradžioje dėl Viešųjų pirkimų tarnybos įžvelgtų pažeidimų darbai sustabdyti ir geriausiu atveju iki metų pabaigos tebus spėta panaudoti tris milijonus litų.

Tuo tarpu aštuoni milijonai tam tikslui suplanuotų pinigų, sustabdžius Valdovų rūmų statybas, buvo perskirstyti kitiems kultūros objektams. Iš pradžių 653 tūkst. Lt atiteko Žydų bibliotekos patalpoms sostinės Gedimino prospekte įrengti (gruodžio mėnesį įvyks šios bibliotekos atidarymas), vėliau 1,2 mln. Lt paremta Šiaulių apskrities P.Višinskio viešosios bibliotekos rekonstrukcija, 2 mln. Lt papildomai skirti Maironio lietuvių literatūros pastatui atnaujinti (nevalia pamiršti, kad 2012-aisiais minėsime 150-ąsias poeto gimimo metines), o daugiausiai – 4,147 papildomo milijono – nubyrėjo Kauno valstybinio dramos teatro rekonstrukcijai.

Jeigu bus palaimintas Valdovų rūmų statybos spurtas, tiek Šiaulių P.Višinskio biblioteka, tiek Kauno dramos teatras, tiek Maironio muziejus gali netekti dalies 2012-iesiems numatytų investicinių lėšų. Kol kas kitų metų valstybės kultūros įstaigų infrastruktūros plėtros programoje bibliotekai planuojama skirti 1,5 mln., teatrui – 7,525 mln., muziejui – 3 mln. Lt.

Rengiasi poeto metinėms

„Kiekvieną savaitę rašiau į ministeriją raštus aiškindama, kad būtina spartinti muziejaus rekonstrukciją. Juk iniciatyvą 2012-uosius skelbti Maironio metais Seimas parėmė tik pernai gruodį – tuomet, kai biudžetas jau buvo patvirtintas. Reikėjo kažkaip suktis iš padėties“, – neslepia Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė.

Pagrindiniai Maironio metų renginiai planuojami 2012-ųjų spalio pabaigoje, tad laiko dar turima. Pridėtieji milijonai padės muziejui atidaryti ekspoziciją anksčiau lankytojams uždaroje buvusioje pastato mansardoje trečiame aukšte, įrengti neįgaliems lankytojams pritaikytą liftą. „Metų pradžioje ten persikraustysime ir pradėsime laisvinti restauratoriams kitus aukštus. Mūsų pastatas – XVII amžiaus, jo rekonstrukcija ilga ir sudėtinga. Sienos sutrūkusios, stogas kiauras, drėgmė buvo didžiulė – laimė, ką tik baigėm įsirengti modernią šildymo sistemą. Beje, Maironis, kadaise įsigijęs šį namą, irgi planavo erdvioje mansardoje įrengti butus ir taip uždirbti pinigų Kunigų seminarijai“, – pasakoja muziejaus direktorė.

Kitąmet muziejus ketina įrenginėti fondų saugyklas ir poeto jubiliejui padailinti pastato fasadą. Visą numatytą muziejaus rekonstrukciją realu užbaigti 2014 m., bet tik tuo atveju, jei kitąmet muziejaus sąskaita nebūtų „grąžinama skola“ Valdovų rūmams.

Kol nepatvirtintas šių metų biudžetas, neposėdžiauja ir Maironio metų renginius planuojanti komisija. Vien Maironio literatūros muziejus Kultūros rėmimo fondui parengė paraiškų, kurių bendra sąmata siekia 200 tūkst. Lt. „Lėšų reikia ir naujai muziejaus ekspozicijai, ir Maironio archyvų leidiniui. Be to, norėtume parengti kilnojamąją parodą, kuri keliautų ne tik po Lietuvą, bet nudžiugintų ir kituose kraštuose gyvenančius lietuvius, jau išreiškusius tokį pageidavimą. Todėl reikėtų net kelių tokios kilnojamosios parodos variantų“, – teigia A.Ruseckaitė.

Nusibodo kartoti „ne“

Šiaulių apskrities P.Višinskio viešosios bibliotekos direktorė Rūta Žirgulytė taip pat neslepia, kad gauti papildomų lėšų padėjo atkaklumas. Tačiau nebuvo kur trauktis: pusiau veikiančios įstaigos darbuotojoms tiesiog nusibodo lankytojams kartoti „ne“. Mat dalis bibliotekos fondų, kol nebaigta pastato rekonstrukcija, yra sukrauta į rietuves ir skaitytojams neprieinama.

Sutapimas, bet už papildomus milijonus biblioteka irgi tvarkė trečią turimų patalpų aukštą. Dar žada pirkti skaitytojų aptarnavimo įrangos, kompiuterių. Reikėtų ir naujų baldų, mat senieji dorai atitarnavo tris dešimtmečius, tačiau jei teks dalį suplanuotų lėšų grąžinti Valdovų rūmams, tam pinigų gali ir nebelikti.

Bibliotekos direktorė guodžiasi bent tuo, kad statybos bei remonto darbus kitais metais greičiausiai pavyks užbaigti, mat tam tereikia 1,2 mln. Lt. „Nors fondų perkėlinėjimas užtruks, skaitytojams trečiąjį bibliotekos aukštą atversime jau kitų metų pradžioje“, – žada R.Žirgulytė.

Laukia didžiosios scenos

Labiausiai dėl įstrigusių Valdovų rūmų pamalonintas Kauno valstybinis dramos teatras už šiuos pinigus pirko olandišką viršutinę, tai yra scenografijos elementus kilnojančią, scenos įrangą. Žemutinė, scenos ratą sukanti įranga dar laukia savo eilės. Pasak teatro vadovo Egidijaus Stanciko, tikimasi, kad ją įsigyti padės ES struktūrinių fondų programa, skirta kultūros objektus pritaikyti turizmo reikmėms: iš jos laukiama 5 mln. Lt. Jei viskas vyktų pagal planą, didžiąją sceną pavyktų atverti ateinančių metų Kalėdoms – žinoma, su sąlyga, kad nereikės „grąžinti skolos“ Valdovų rūmams. Rekonstrukcijos lėšų apkarpymas, be to, sukeltų problemų ir bendrai finansuojant iš ES gaunamą paramą.

„Kauniečiai mėgsta teatrą, o be didžiosios scenos mūsų teatro gyvenimas leisgyvis“, – konstatuoja E.Stancikas.

Jo manymu, kiti dalykai – fasado gražinimas, kabinetų įrengimas ir t.t. – teatre mažiau svarbūs ir gali palūkėti. Tačiau teatro vadovas tvirtina, kad begaliniais raštais ir skambučiais įkyrėti ministerijai nereikėjo: „Jaučiame, kad esame prioritetinis objektas. Žmonės ministerijoje ir taip suvokia, kokią žalą kultūrai daro užsitęsusi teatro rekonstrukcija.“

Neleido įstatymai

Vis dėlto kultūros viceministrė Nijolė Laužikienė turi visų šių įstaigų vadovus nuliūdinti: „Jei darbai Valdovų rūmuose bus intensyviai tęsiami, tai dalis šioms įstaigoms kitąmet numatytų investicinių lėšų atitinkamais dydžiais bus nukreipta atgal Valdovų rūmams.“ Todėl biblioteka gali likti be naujų baldų, teatras – be didžiosios scenos, o muziejus taip ir nesulaukti restauratorių.

A.Gelūnas neslepia, kad pretendavusiųjų panaudoti atsilaisvinusias lėšas būta daugiau. „Atėjo pas mane vienos nacionalinės kultūros įstaigos vadovas ir pranešė, kad prakiuro tai įstaigai priklausančio pastato stogas. Jam užlopyti reikia 300 tūkst. Lt. Norėjom skirti iš įšaldytų Valdovų rūmų lėšų, tačiau teisininkai išaiškino, kad nacionalinio statuso įstaigai taip paprastai lėšų skirti neišeina. Kadangi nacionalinės kultūros įstaigos yra savarankiškos asignavimų valdytojos, dėl vieno prakiurusio stogo Seimas privalėtų keisti įstatymą ir balsuoti plenarinėje sesijoje“, – aiškina kultūros ministras.

Kad per krizę stipriai nuskurdintoms nacionalinėms įstaigoms būtų lengviau išgyventi, iš Vyriausybės pusės siūlyta joms „palįsti“ po Kultūros ministerijos „kepure“, tačiau šios vis dėlto nusprendė išsaugoti autonominį biudžetą.

Todėl tokioms įstaigoms ypač skaudžiai būtų atsiliepęs Finansų ministerijos iš pradžių teiktas siūlymas visiems valstybiniams sektoriams „susimažinti 2012 m. apetitus“ dviem procentais. „Kultūros ministerija būtų atitinkamai pakoregavusi valstybės investicijų programą – vadinasi, dar ilgesniam laikui atidėjusi rekonstruojamų objektų atidavimą. O iš ko du procentus būtų sutaupusios veikiančios nacionalinės įstaigos? Laimė, politiniu sprendimu tolygaus biudžeto apkarpymo buvo atsisakyta“, – teigia kultūros ministras.

Kada bus baigta, tarkim, Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos rekonstrukcija, priklausys nuo valstybės galimybių, o jos – silpnos. Kitąmet bibliotekai, kaip ir šįmet, planuojama skirti 8 mln. Lt. Tačiau dar tiek pat šis objektas žada gauti iš ES struktūrinių fondų Valstybės organizacijų pastatų energijos taupymo programos.

Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus padėjėja ir Rekonstrukcijos priežiūros skyriaus vedėja Adelija Burokienė priduria, kad 2011-aisiais gautas lėšas rangovai baigia išnaudoti: „Liko 900 tūkst. Lt, o per mėnesį atliekama darbų, vertų didesnės sumos. Taigi rangovas žada investuoti pusę milijono litų savų apyvartinių lėšų. Jei ES finansavimas bus gautas ir valstybės finansavimo apimtys išliks nepakitusios, įkurtuvės rekonstruotoje pastato dalyje galimos 2014 m. pabaigoje.“

„O jeigu pavasarį sužinosime, kad euro zona bankrutuoja ir mums reikia veržtis diržus dar dvidešimčia procentų, visi skaičiavimai išlėks į orą“, – perspėja Vyriausybės nuotaikas jaučiantis kultūros ministras.

Todėl uostamiestyje aktyviai svarstomas klausimas, ar realu dar šį dešimtmetį turėti naujus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmus (nesvarbu kur – krante ar ant vandens), jam absoliučiai aiškus: „Žinoma, kad ne.“