Milane vykstanti „iSaloni“ paroda – neabejotinai svarbiausias pasaulio baldų pramonės renginys, parodantis, kuriomis kryptimis juda baldų, apšvietimo, interjero dizaino pramonė. Tad panagrinėkime, kokių tendencijų ir naujovių atskleidė šiųmetė visai neseniai pasibaigusi paroda.

Ši paroda vadinama jau net ne tarptautiniu, bet pasauliniu reiškiniu. Joje dalyvauja 1500 bendrovių iš daugiau nei šimto valstybių. Kaip keliolikos futbolo aikščių dydžio plote įžvelgti tam tikras tendencijas net visas parodos dienas nuo ryto iki vakaro po ją vaikščiojant, man vis dar šiokia tokia paslaptis.
Tokio milžiniško dydžio parodos atskleidžia šiek tiek kitokią jų paskirtį. “Salone del Mobile” parodą organizuojančios bendrovės „Cosmit“ prezidento Claudio Luti nuomone, ši paroda – veiksmingiausia rinkodaros priemonė bei tinkamiausia baldų pramonės ir dizaino susitikimų platforma.
Ir su tuo nesutikti būtų sunku. „iSaloni“ neabejotinai svarbiausias ne tik baldų, bet ir apšvietimo, virtuvės, jaunųjų dizainerių forumas pasaulyje. Tačiau tai visai nereiškia, kad paroda lūžta nuo baldų dizaino tendencijų.
Bet kuriame sėkmingo verslo pradžiamokslyje kalama, kad iš pirmo žvilgsnio elementari sėkmingo verslo paslaptis – būti dviem žingsniais priekyje, o ne sekti paskui konkurentus. Išties dauguma bendrovių „iSaloni“ pirmiausia tikisi užmegzti naudingų verslo kontaktų. Bet tos, pagal kurias sprendžiama apie dizaino tendencijas, ne tik supažindina su naujovėmis, stebi konkurentus, bet ir savo ekspozicijas paverčia savotiškomis eksperimentų aikštelėmis. Ne paslaptis, kad būtent šioje parodoje galima prognozuoti atskirų baldų modelių komercinę sėkmę arba nesėkmę. Ir kai kurie prototipiniai modeliai, pristatyti šioje „iSaloni“, bet nesulaukę tinkamo lankytojų ar klientų susidomėjimo, paprasčiau tyliai pasitraukia į užkulisius. Žinoma, kalbama ne apie tuos, kuriuos sukuria pripažintos dizaino žvaigždės.

Ar tendencijas gali diktuoti dizaineris
Vis garsiau kalbama apie didėjantį dizainerio vaidmenį ne tik produkto kūrimo, bet ir rinkodaros procesuose. Šiandien dizainerio pavardė – labai svarbus komunikacijos įrankis bendraujant ir su ta pačia specializuota dizaino žiniasklaida. Praėjo tie laikai, kai produkto žinomumas, pardavimas buvo tik jį pagaminusios įmonės galvos skausmas. Dabar pats dizaineris turi nemažai galimybių, o kai kada netgi įsipareigojimų reklamuoti sukurtą gaminį. Kokiu būdu ir sąlygomis – atskiras klausimas.
Nėra čia ką slėpti – nemažai visiškai nežinomų įmonių kreipiasi į garsius dizainerius, prašydamos sukurti vieną ar kitą produktą, tyliai tikėdamos, kad žinoma pavardė ir žiniasklaidos dėmesys ne tik prisidės prie sėkmingo pardavimo, bet ir padidins pačios bendrovės žinomumą.
Dizaino pasaulis nuo pramogų verslo skiriasi tuo, kad čia niekam nerūpi, kokį šunį įsigijo dizaineris ar kiek kilogramų svorio jis numetė. Dizainerio įtaką atspindi labai paprasti dalykai – sukurti daiktai ir komercinė jų sėkmė. Išties „iSaloni“ paroda – bene geriausia vieta pamatyti, kurie dizaineriai šiandien priklauso pasaulio dizaino elitui. Britas Jasperas Morrisonas, japonų dizaino studija „Nendo“, ispanė Patricia Urquiola, olandas Marcelis Wandersas, prancūzai broliai Ronanas ir Erwanas Bouroullecai, serbų kilmės vokietis Konstantinas Grcicius – tai vos kelios dizainerių pavardės, kurias dizaino specialistai ir specializuota žiniasklaida dažniausiai linksniuoja jau ne vienus metus. Jų sukurtų daiktų galima rasti įvairiausių šalių ir įmonių stenduose. Kiekvienas jų turi savitą charakteringą kūrybinį braižą, kuris nepataikauja vienam ar kitam stiliui. Jei britas J.Morrisonas suomių bendrovei „Nikari“ sukuria kėdę „December“, tai visai nereiškia, kad jis nori įsiteikti skandinaviškam dizainui, nes jis vis dar madingas ar geriausiai atpažįstamas. Greičiau suomius sužavėjo šio dizainerio propaguojama paprastumo stilistika.