Geriausiai Vakaruose žinomo lietuvių gastroenterologo prof. Limo Kupčinsko didžiausias siekis – kad gydymas Lietuvoje būtų toks pat pažangus, kaip ir Londone ar Stokholme.

58-erių metų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gastroenterologijos klinikos bei Virškinimo sistemos tyrimo instituto vadovas prof. habil. dr. Limas Kupčinskas – labiau praktikas nei teorinės medicinos atstovas. Tad gal ir nieko keista, kad profesorius, nepaisydamas savo mokslinių laimėjimų, geriausiai jaučiasi būdamas tiesiog gydytoju – savo klinikoje priimdamas ir konsultuodamas pacientus, kurie pas žymųjį gastroenterologą, spaudžiami pačių sudėtingiausių virškinimo ir kepenų ligų, suvažiuoja iš visos Lietuvos.
„Tai mano tikrasis pašaukimas, – prisipažįsta L.Kupčinskas. – Pirmiausia turi būti geras praktikas, o tada, bendradarbiaudamas su fundamentaliųjų mokslų atstovais, gali pasiekti didelių laimėjimų.“
Tai profesoriui ir pavyko padaryti: L.Kupčinskas subūrė puikią komandą, padedančią įgyvendinti kartais, regis, neįmanomas jo mokslines idėjas. Įdomu, kad didžiausi L.Kupčinsko pagalbininkai ir daugelio darbų bendraautoriai – buvę jo studentai ir doktorantai. Kai kurie šiandien jau irgi profesoriai, pavyzdžiui, Gediminas Kiudelis ir Laimas Jonaitis. Kiti – kol kas docentai.
Tikruoju savo pašaukimu L.Kupčinskas vadina gydytojo praktiką, tačiau didžiausi jo laimėjimai ir nuopelnai – kaip mokslininko. Pernai jis pelnė 2010 m. Lietuvos mokslo premiją ir buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Na, o Lietuvos sveikatos mokslų universitetas profesorių vėl paskelbė geriausiu metų mokslininku.
Tai, kad „Veido“ žurnalistų apklausti medicinos autoritetai iškiliausiu pastarojo dešimtmečio medicinos srities mokslininku išrinko L.Kupčinską, taip pat neturėtų stebinti, tuo labiau kad jo laimėjimai – iš tiesų neeiliniai ir garsinantys Lietuvą visame pasaulyje.

Padėjo suvaldyti opaligę

L.Kupčinskas šiandien yra geriausiai Vakaruose žinomas Baltijos šalių gastroenterologas: jis kviečiamas dėstyti kaip lektorius užsienio mokyklose, dalyvauja tarptautiniuose moksliniuose projektuose, o jo straipsnius spausdina prestižiniai užsienio mokslo žurnalai, tokie kaip „Nature Genetics“ (šio žurnalo pastarųjų metų citavimo indeksas ISI „Web of Science“ duomenų bazėje buvo vienas aukščiausių – 30,4) ar „Gastroenterology“. Profesoriaus mokslinių darbų sąraše yra per 130 mokslinių straipsnių, iš jų daugiau nei pusė šimto – ISI „Web of Science“ duomenų bazės žurnaluose (šie straipsniai buvo cituojami jau daugiau nei 700 kartų).
Pavyzdžiui, 2010 m. žurnalas „Nature Genetics“ išspausdino L.Kupčinsko ir Gastroenterologijos klinikos doktorantės Jurgitos Šventoraitytės kartu su vokiečių, anglų, norvegų ir belgų mokslininkais parengtą straipsnį, kuriame pateikti duomenys apie du naujus mokslo literatūroje iki šiol neaprašytus žmogaus genomo pokyčius, susijusius su opinio kolito atsiradimu ir galinčius padėti sukurti naujus vaistus šiai ligai gydyti. Atlikdami tyrimą L.Kupčinskas, J.Šventoraitytė ir kiti klinikos darbuotojai tyrė per 450 opiniu kolitu sergančių žmonių bei dar 1200 sveikųjų iš visos Lietuvos.
„Mokslinių atradimų, kuriuos galima būtų teikti Nobelio premijai, tokioje mažoje ir neturtingoje šalyje, kaip Lietuva, tikėtis sunku. Bet kartais ir mūsų mokslininkų darbai sulaukia didelio tarptautinio susidomėjimo“, – teigia L.Kupčinskas.
Vienas tokių pavyzdžių – profesoriaus doktorantės Jūratės Kondrackienės disertacijos pagrindu atlikta pirma pasaulyje didelės apimties palyginamoji studija, kuria buvo įrodytas vaisto (ursodezoksicholinės rūgšties), vartoto visai kitiems tikslams, efektyvumas gydant retą kepenų patologiją – nėščiųjų niežulį, gimdymo metu galintį sukelti rimtų vaisiaus komplikacijų arba net jo žūtį. Atliekant tyrimą ištirtos 84 reta liga sergančios nėščiosios, o gauti duomenys paskelbti „Gastroenterology“ žurnale. Dabar šis vaistas nėščiųjų niežuliui gydyti vartojamas visame pasaulyje.
Dar vienas L.Kupčinsko pripažinimo įrodymas – profesorius vienintelis iš lietuvių mokslininkų jau triskart buvo kviestas parengti kas penkeri metai atnaujinamas europines H. pylori bakterijos sukeltų ligų diagnostikos ir gydymo rekomendacijas (pastarąjį kartą pusšimtis kviestinių mokslininkų iš viso pasaulio rinkosi 2010 m. Florencijoje). Šiomis rekomendacijomis vėliau vadovaujasi visos Europos gydytojai. Taip pat L.Kupčinskas dalyvavo rengiant Europos opinio kolito ir Krono ligos diagnostikos ir gydymo rekomendacijas.
H. pylori bakteriją prieš kelis dešimtmečius atradę mokslininkai Barry Marshallas ir Robinas Warrenas buvo apdovanoti Nobelio premija. Vis dėlto, kaip sako Gastroenterologijos klinikos vadovas, ilgą laiką dar buvo neaišku, kad ši bakterija puikiai išgyvena skrandžio rūgštyje ir yra opaligės bei įvairių skrandžio ligų sukėlėja ir svarbus skrandžio vėžio rizikos veiksnys.
„Mes tyrėme šią bakteriją, nustatėme jos genetines savybes, jautrumą antibiotikams ir parengėme opaligės gydymo rekomendacijas Lietuvai. Šiuo pagrindu šalyje pradėtas valstybės kompensuojamas opaligės gydymas, ir ligos atvejų gerokai sumažėjo. Iki tol opaligė gydyta visaip: anksčiau būdavo taikoma net miego terapija ir hipnozė, bet dažniausiai būdavo skiriami rūgšties sekreciją slopinantys vaistai. Mums teko įrodyti, kad ekonomiškai daug naudingiau šią bakteriją išnaikinti, nei taikyti kitokį gydymą“, – pasakoja L.Kupčinskas.

Tarp klinikos, muzikos ir baidarių

Be to, profesoriaus vadovaujama klinika pirmoji Baltijos šalyse įdiegė retos Vilsono ligos genetinę diagnostiką ir pirmoji Lietuvoje – hemochromatozės diagnostikos metodą.
Abi šios paveldimos ligos sukelia kepenų cirozę. „Ir diagnozuoti šias ligas būdavo sunku, nors laiku jas apčiuopus galima užbėgti už akių kepenų cirozei, taigi – ir kepenų transplantacijai. Dabar pas mus lankosi sergantieji Vilsono liga bei hemochromatoze iš visos Lietuvos, tuolab kad juos reikia periodiškai stebėti“, – pasakoja pašnekovas.
Profesorius pridūrė turįs ir vieną pacientą rekordininką – pusamžiam vyrui, sergančiam hemochromatoze, per visą gydymo laikotarpį jau apie 130 kartų buvo nuleidžiama po maždaug pusę litro kraujo. Gydant šį geležies apykaitos sutrikimą būtina periodiškai nuleisti kraujo.
„Beje, mūsų tyrinėjimai parodė, kad hemochromatozės geno mutaciją dažniau turi Lietuvos pajūrio gyventojai. Straipsnį apie tai išspausdino vienas solidus Europos mokslo žurnalas. Manau, tai gali būti vikingų palikimas. Taigi iš šių ligų galima spręsti net apie senovės žmonių migraciją“, – tvirtina mokslininkas.
Apie mokslą ir tyrimus su profesoriumi galima kalbėtis ištisas valandas. Regis, jiems visiems aptarti neužtektų nė kelių dienų. Vis dėlto pamėginome sužinoti, koks L.Kupčinskas būna užvėręs savo klinikos bei universiteto duris – ką mėgsta veikti laisvalaikiu, kaip atsipalaiduoja po įtempto darbo valandų. Pasirodo, profesorius yra didelis klasikinės muzikos gerbėjas – pasiklausyti gero koncerto jam didžiausias malonumas. Vasarą mėgsta žygius baidarėmis. Na, o kitiems pomėgiams, deja, nebelieka laiko.
O ar profesoriaus niekada neviliojo politika? Juk jo brolis Rytas Kupčinskas – Seimo narys, o sūnėnas Andrius Kupčinskas – Kauno meras. „Ne, niekada, – šypteli. – Kadaise viliojo matematika, nes būdamas moksleivis tapau matematikos olimpiados nugalėtoju. O politika… Manau, gydytojų darbas yra ne mažiau svarbus.“
Profesorius priduria kol kas turįs užtektinai darbo ir savo klinikoje. Didžiausias jo siekis – kad čia, Lietuvoje, pacientai gautų visą pažangiausią ir moderniausią gydymą, kaip ir bet kurioje Vakarų valstybėje.

Prof. L.Kupčinskas: svarbiausi biografijos faktai

Išsilavinimas, mokslo laipsniai
1970 m. baigė Kauno “Aušros” gimnaziją, 1976 m. – tuometį Kauno medicinos institutą (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas). 1988 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją, 2000 m. – habilituoto daktaro disertaciją, suteiktas profesoriaus mokslinis vardas. 2011 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu ir Lietuvos mokslo tarybos GFM komiteto nariu.
Karjera
Nuo Kauno medicinos instituto Hospitalinės terapijos katedros stažuotojo ir asistento iki Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovo. Pernai taip pat tapo naujai įkurto Virškinimo sistemos tyrimų instituto vadovu.
Mokslinių tyrimų sritys, publikacijos
Ligų, susijusių su H. pylori infekcija (gastrito, opaligės, skrandžio vėžio), epidemiologiniai, genetiniai ir klinikiniai tyrimai; uždegiminės žarnyno ligos (opinis kolitas ir Krono liga); retos kepenų ligos, lėtinės virusinės kepenų ligos. Mokslinių darbų sąraše – per 130 straipsnių.
Stažuotės, kita mokslinė bei visuomeninė veikla
1993–2002 m. stažavosi Bristolio, Lojolos, Vienos universitetuose, Londono karališkojo koledžo Kepenų ligų institute. Skaitė pranešimus keliasdešimtyje konferencijų, dėsto tarptautinėse mokyklose kaip kviestinis lektorius. Tarptautinių mokslo žurnalų „World Journal of Gastroenterology“, „Folia Gastroenterologica and Hepatologica“, „Journal of Global Infections“, „Gastroenterology Research“, „Gastroenterology & Hepatology“ redkolegijų narys. Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentas, Europos gastroenterologų tarybos narys, Europos opinio kolito ir Krono ligos organizacijos koordinatorius Lietuvai, Europos mokslo fondo Medicinos komiteto narys.
Apdovanojimai
2008 m. tapo Lietuvos mokslų akademijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Pramonininkų konfederacijos apdovanojimo „Gyvybės medis“ už mokslinę veiklą laureatu. 2009 m. jam suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir Garbės ženklas. 2010 m. pelnė Lietuvos mokslo premiją (už mokslinių darbų ciklą „Virškinimo sistemos ligos: mikrofloros ir genetinių veiksnių reikšmė ligų etiopatogenezėje, nauji diagnostikos ir gydymo aspektai (1996–2009). 2011 m. LR prezidentės dekretu apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.