Poetas, rašytojas, vertėjas bei eseistas A. Zagajewskis, į Lietuvą atvykęs Thomo Manno festivalio partnerio Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu, trečiadienį dalyvavo susitikime su bendruomene sostinėje, o ketvirtadienį atvykęs į Nidą dalyvavo festivalio žodžio programos vakare tema „Gimtoji Europa ir atskiras rašytojo balsas“, kuris sulaukė didelio lankytojų susidomėjimo.

Pokalbio, kurį moderavo Th. Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkė Ruth Leiserowitz, metu A. Zagajewskis dalijosi pamąstymais apie žymaus lenkų poeto, Lietuvos garbės piliečio, Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo, kurio gimimo 100-osios metinės yra minimos šiemet, gyvenimo aplinkybių atspindžius kūryboje, emigracijos įtaką pasaulėvaizdžiui ir savęs suvokimui, pasakojo apie savo požiūrio kaitą bei gyvenimo patirtį.

Pasak A. Zagajewskio, kuris išgarsėjo kaip Lenkijos „naujosios bangos“ ir „1968-ųjų kartos“ poetas, pirmosiose savo poezijos knygose itin daug dėmesio skyręs politinėms temoms, kartą šiuos savo kūrybos pavyzdžių jis parodė kolegai menininkų kolonijoje JAV. „Pamačiau, kad jis šiek tiek nusivylė. Nes tai, kas man anuomet atrodė itin reikšminga ir svaru, plačiau pažvelgus tebuvo vietinės reikšmės dalykas“, – sakė poetas, drauge akcentuodamas „draugystės literatūros“, kuriai nebūdingas politizavimas ir nacionalizmo apraiškos, svarbą XX amžiaus Europoje, suvienytoje bendros Antrojo pasaulinio karo žaizdos.

„Būti europiečiu, vadinasi, būti kritiškam – tiek sau, tiek praeičiai, – lenkų filosofo Leszeko Kołakowskio mintį priminė A. Zagajewskis, paklaustas apie savo europietiškumo suvokimą. – Europa, ko gero, yra per graži… Tai paradoksas – nepaisant ekonominių ir kitokių problemų, esame įpratę gyventi gerai ir pamirštame, kad gyvenimas kituose kontinentuose nėra toks ramus ir patogus. Juo svarbiau puoselėti šį suvokimą ir sveiką nepasitenkinimą savimi.“

A. Zagajewskis gimė 1945 metais Lvove (Ukraina), vėliau būsimojo poeto šeima persikėlė gyventi į Lenkiją. Keletą metų A. Zagajewskis gyveno Berlyne, 1982-aisiais emigravo į Paryžių, 2002 metais grįžo į Lenkiją ir dabar gyvena Krokuvoje. Dėstė keliuose JAV universitetuose, šiuo metu kasmet dešimt savaičių praleidžia dėstydamas Čikagos universitete, skaito paskaitas įvairiuose pasaulio šalyse.

Šio autoriaus, vadinamo Cz. Miłoszo poetinės tradicijos tęsėju, kūryba iki šiol lietuviškai yra pasirodžiusi tik periodikoje, tačiau šiemet rudenį ketinama išleisti į lietuvių kalbą išverstų įvairių laikotarpių jo eilėraščių rinktinę.