Prieš trejus metus Lietuvoje išmaniaisiais įrenginiais naudojosi vos 30 proc. vartotojų, šindien šis skaičius ūgtelėjo iki 70 proc., ir tai, ekspertų manymu, dar ne galutinis rinkos įsisotinimas.

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

„Naudodamiesi elektroniniu parašu, galime nebevaikščioti į banką, virtualiai apsipirkti, įregistruoti įmonę ar užsiregistruoti pas gydytoją. Mobiliosios programėlės gelbėja bendraujant, keliaujant, jomis naudojantis mūsų gyvenimas tampa vis mobilesnis ir patogesnis. Kita vertus, spartus gyvenimo tempas verčia ieškoti naujų būdų, kaip sutaupyti laiko“, – teigia parkavimo programėlę mobiliesiems telefonams sukūręs įmonės „Itero“ direktorius Mantas Žvironas.

Kas mėnesį ar savaitę po naują programėlę savo gyvenime pritaikantis IT specialistas neabejoja, kad Lietuva tampa mobilia ir išmania valstybe.

Remiantis asociacijos „FTTH Council Europe“ ir kompanijos „iDate“ 2013 m. atlikto tyrimo duomenimis, matyti, kad reguliariai, tai yra nors kartą per savaitę, internetu Lietuvoje naudojasi 65 proc. žmonių (ES vidurkis – 72 proc.), kasdien internetą savo gyvenime aktyviai taiko 53 proc. Lietuvos ir 62 proc. visos ES gyventojų. Po truputį mažėja ir niekad internetu nesinaudojusios visuomenės dalis: 2013 m. Lietuvoje tokių asmenų buvo 29, o ES – 20 proc.

Tačiau dar ne kiekvienas lietuvis išmano, kaip vieną ar kitą programėlę parsisiųsti į išmanųjį telefoną ir ja naudotis. Pasak „Danske“ banko verslo plėtros tarnybos vadovo Dariaus Jasinskio: „Jaunimui šie įgūdžiai tarsi įgimti, tačiau vyresnio ir vidutinio amžiaus žmonėms gebėjimas naudotis aplikacijomis gerokai sunkiau įvaldomas.“

Bet tai nėra vienintelė mūsų bėda. Kaip pastebi Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) direktorius Ramūnas Čepaitis, Lietuvoje e. paslaugų ir jų vartotojų iš tiesų daugėja, bet kai kurios paslaugos vis dar nefunkcionuoja taip, kaip turėtų.

Vienas ryškiausių tokių neužbaigto sprendimo pavyzdžių – elektroninės civilinės būklės liudijimų išdavimo paslaugos, teikiamos Gyventojų registro tarnybos. E. paslaugos kaip ir sukurtos: galima internetu registruoti gimimą, tėvystės pripažinimą, pateikti dokumentą santuokos prašymui įregistruoti, pasikeisti vardą, pavardę, tautybę, tačiau atsiimti dokumento vis tiek teks važiuoti į civilinės metrikacijos įstaigą. Taip nutinka, nes nepakeistas teisės akto reikalavimas, kad išduodama pažyma turi būti tik popierinė, ir neįvesta elektroninė.

Taigi kai kada viešųjų e. paslaugų rodikliai tėra apgaulingas pirmas įspūdis, už kurio slypi rankinis darbas, o tai, kad gyventojai nesinaudoja sukurtomis e. paslaugomis, deja, tereiškia viena – tiesioginius nuostolius valstybei.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.