Internetas sparčiai keičia pasaulį: vis daugiau paslaugų perkeliama į virtualią erdvę, o procesai, apie kuriuos iki šiol nė nesapnavome, tampa neatskiriama mūsų dienotvarkės dalimi: mokslininkai skaičiuoja, kad net 60 proc. šiandieninių vaikų dirbs darbo vietose, kurios šiuo metu net neegzistuoja.

Kaip prisitaikyti tokioje aplinkoje? Į šį klausimą atsakymų rasti dar nepavyko, tačiau pirmus didžiuosius nuostolius patyrė intelektinės nuosavybės teisių turėtojai ir kūrėjai – daugelį metų kurti jų darbai kone per sekundę gali būti gaunami nemokamai. Ir tai yra tik viena iš daugybės problemų interneto erdvėje.

„Lietuva pasaulyje savo vardą garsina kaip greičiausio interneto šalis, tačiau kita šio medalio pusė – kaip šią technologiją panaudojame, – klasterio „Clear Digital World“ (CDW) surengtoje konferencijoje apie šiuolaikinių technologijų įtaką visuomenei svarstė INFOBALT Europos reikalų specialistė Vilma Misiukonienė. – Šis lietuvių pasiekimas lemia nuolatinį norą viską turėti tuoj pat: jei nėra galimybės tam tikros paslaugos ar kūrinio gauti legaliai arba tai yra per brangu ir nepatogu gauti, žmonės įsigyja nelegalią kopiją.“

Apžvelgdamas technologijų rykštės priežastis, su piratavimu kovojančio klasterio „Clear Digital World“ koordinatorius Rimgaudas Kalvaitis pabrėžia adekvačios teisinės bazės trūkumą: „Nors techniškai viskas reglamentuota, teisiškai vis dar palikta daugybė spragų. Štai gatvėje, net ir labai norėdamas, praeivis neturės teisės įsilaužti į svetimą automobilį, už tai jam grės teisinė atsakomybė, tačiau intelektinės nuosavybės sferoje visi svertai vartotojo pusėje – vis dar ginamas jo interesas naudotis viena ar kita paslauga nemokamai, pažeidžiant nuosavybės teisę. Tai mažų mažiausiai lygybės principo pažeidimas.“

Bendrovės „Microsoft Lietuva“ atstovas Martynas Bieliūnas konferencijoje piratavimą išskyrė kaip vieną veiksnių, stabdančių progresą, mat Lietuva yra maža rinka, o piratavimo mastai – gana dideli. Šios priežastys lemia tai, kad didelės kompanijos, teikiančios novatoriškas paslaugas, dažnai Lietuvą aplenkia, nes atėjimas į šią rinką reikštų didelę riziką ir mažai perspektyvų. Vis dėlto gerų ženklų esama. „Pastebime, kad lietuviai vis daugiau perka legalios programinės įrangos – didėjantys atlyginimai skatina susimąstyti apie piratinių kopijų saugumo grėsmes bei gaištamą laiką jų kodams „nulaužti“. Be to, pastaruosius porą metų matome lūžį ir visuomenėje: piratauti nebėra šaunumo požymis, žmonės tai stengiasi slėpti ir dažniau giriasi įsigiję originalų produktą. Tuo skiriamės nuo mažiau turtingų Rytų Europos šalių, kuriose nelegalių produktų naudojimas vis dar yra socialinio pripažinimo dalis“, – sako M. Bieliūnas.

Apžvelgdama Leuveno universiteto Regioninės ekonominės politikos centro tyrimą, V.Misiukonienė atkreipia dėmesį ir į kitas problemas šalies elektroninėje erdvėje: „Interneto, daug kur net šviesolaidinio, prieigą Lietuva suteikė didelei daliai gyventojų, tačiau skverbtis – tai yra realiai internetu besinaudojančiųjų skaičius – yra gana maža. Kita vertus, kritikuotinas ir viešųjų e. paslaugų teikimas, čia valstybės pastangos mažesnės: Europoje atsiliekame pagal sveikatos paslaugų skaitmenizaciją bei žmogiškųjų išteklių, gebančių dirbti su naujomis technologijomis, skaičių.“

Ekonomikos srityje pirmaujančios šalys įrodė, kad žinios ir informacija yra XXI a. variklis, skatinantis valstybių vystymąsi. Nustatyta, kad viena darbo vieta aukštųjų technologijų srityje automatiškai sukuria 4,3 vietos kitose srityse. Tai, pasak specialistės, rodo, kad ir Lietuva turėtų gerokai daugiau investuoti į procesų, institucijų skaitmenizaciją.

UAB „Clear Digital World“ (CDW) šiuo metu vykdo projektą UAB „Clear Digital World“ klasterio „Clear Digital World“ plėtra, kompetencijų stiprinimas ir konkurencingumo didinimas (Nr. VP2-1.4ŪM-02-K-02-015). Projektą, kurio vertė 509 656,22 euro, iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas.