Laisvalaikiu lietuviai vis labiau nyra į pramogas: bibliotekose skaitomiausi detektyvai, teatruose žiūrimiausios komedijos, o prie televizorių daugiausiai žiūrovų sutraukia muzikiniai projektai.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojų troškimas po darbo ar savaitgaliais pasinerti į lengvo turinio pramogas dar labiau sustiprėjo. Anksčiau linksmybių ieškodavę kino teatre ar televizijoje, dabar atsipalaiduoti jie nori ir teatre ar palinkę prie knygos.

“Matome žiūrovų nenorą nagrinėti rimtas problemas, kurios keliamos teatre, ar sėdėti spektaklyje ilgiau nei dvi valandas. Kai kurie žiūrovai nesupranta, kad teatras, pakeičiantis televiziją, neturi didelės perspektyvos”, – pastarąjį dešimtmetį stebimus pokyčius komentuoja teatro kritikas, interneto svetainės “Menų faktūra” redaktorius Vaidas Jauniškis.

Jis mano, kad žiūrovų skonį ėmė keisti televizija – būtent dėl jos įtakos atsirado toks didelis lengvesnio žanro poreikis, o teatrai pradėjo gausiai brukti beveik televizinę produkciją. Pastarąjį dešimtmetį pridygo teatrų, siūlančių lėkštų, vulgarių komedijų, – sostinėje tokių galima išvysti ir “Domino” teatre, ir klube “New York Club”.

Televizija sukūrė ir aktorių žvaigždžių kultą, pritraukiantį būrius žiūrovų į lengvo turinio spektaklius. “Kas šiandien parodomas per televiziją, tampa neva žvaigžde, todėl atsiranda aktorių žvaigždžių kultas, kuris iš tiesų yra vietinis, provincialus. Šių aktorių niekas nežino už Lietuvos sienų. Žino tuos, kurie vaidina Oskaro Koršunovo, Eimunto Nekrošiaus spektakliuose, bet jų nerasime nei žurnaluose, nei komercinėse pramogose”, – pabrėžia V.Jauniškis.

Pramoginis teatras reikalingas, tačiau kino kritikas apgailestauja, kad Lietuvoje neturime nei gerai pastatytos komedijos, nei normalaus miuziklo. “Žiūrovas turėtų būti šiek tiek lavinamas, ne tik pažiūrėti banalybę. Pramoga galėtų būti auklėjamoji priemonė estetiniam skoniui lavinti. O mūsų atveju komedijos – tai dažnai suneštinis “balius”, į kurį kiekvienas aktorius atsineša tuos pačius štampus iš teatro ir nesistengia daryti nieko daugiau, nes režisierius nereikalauja”, – kritikuoja V.Jauniškis.

Kartą kino kritikas stebėjo lėkštos komedijos žiūrovus – atėję į spektaklį jie nuščiuvo ir nežinojo, kaip reaguoti. “Po pusvalandžio ar valandos jie nusileido iki spektaklio kūrėjų lygio ir pradėjo juoktis, nes sumokėjo pinigus ir norėjo gerai praleisti laiką. O po spektaklio girdėjau, kaip kalbėjo: “Nemaniau, kad šis aktorius (pamini žinomo aktoriaus vardą) yra toks blogas”, – išgirstus įspūdžius perteikė kino kritikas.

V.Jauniškio manymu, banalios komedijos sulaukia kur kas daugiau žiūrovų dėmesionei tradiciniai spektakliai. “Priešingu atveju nei “Domino”, nei kiti panašūs teatrai neišsilaikytų, būtų privesti prašyti pinigų iš Kultūros rėmimo fondo. O dabar jiems nekyla sunkumų gastrolių metu surinkti pilną salę viename ar kitame mieste. Jei dar vaidina tokios žvaigždės, kaip Vytautas Šapranauskas ar Marius Jampolskis, spektaklis sulaukia nemažo susidomėjimo. Visų kitų spektaklių produkciją dengia valstybė – tiek pastatymą, tiek rodymą. Šiandien geras spektaklis neatsiperka”, – konstatuoja V.Jauniškis.

Kita vertus, jis įžvelgia ir priešingą tendenciją, sustiprėjusią pastarąjį dešimtmetį: buriasi alternatyvos tiek komerciniam, tiek valstybiniam teatrui ieškantis jaunimas.

Populiariausios knygos – detektyvai

Ne įsigilinti ir mąstyti, o tik pajusti adrenaliną ir po to viską pamiršti trokšta ir šiandieninis skaitytojas. Paslapčių kupini trileriai apie vampyrus ar lobius vyrauja knygynų sudarytuose perkamiausių knygų sąrašuose. O Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) nuo 2003 metų renka bibliotekose skaitomiausių knygų sąrašą.

2003 metais iš užsienio autorių knygų skaitytojai dažniausiai prašė Homero “Odisėjo” ir Oscaro Wilde’o “Doriano Grėjaus portreto” bei Jameso Joyce’o “Menininko jaunų dienų portreto”. Į šį sąrašą pateko ir Konfucijaus knyga bei Sofoklio “Tragedijos”. O 2009 metais net septynias dešimtuko vietas užėmė rusų rašytojos Aleksandros Marininos detektyvai. Žinoma, pasikliauti 2003 metų sąrašu nelabai galima, nes, kaip informavo LATGA-A, anuomet jis sudarytas tik pagal dviejų bibliotekų duomenis, o dabar apima net 61. Vis dėlto tam tikra tendencija išryškėja.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos abonemento skyriaus vedėja Irena Prūsienė pamena, kad prieš dešimt metų buvo labai populiarios knygos apie tremtį, mėgtos Jurgos Ivanauskaitės knygos, kadaise didelio susidomėjimo sulaukdavo meilės romanai. Dabar skaitytojai labai reaguoja į aktualijas. Pavyzdžiui, kilus kai kurių veikėjų pasipiktinimui dėl Viktorijos Daujotytės knygos apie rašytoją Sigitą Gedą “Tragiškasis meilės laukas”, sulaukta ypatingo susidomėjimo šia knyga ir bibliotekoje. O mirus poetui Justinui Marcinkevičiui užplūdo skaitytojai, trokštantys paskaityti lietuvių tautos dainiaus kūrybos. Pasak I.Prūsienės, skaitytojai mielai skolinasi knygas apie žinomų žmonių gyvenimą – Galinos Dauguvietytės prisiminimus, knygas apie choreografą Jurijų Smoriginą ar aktorę Larisą Kalpokaitę.

“Dabar mūsų skaitytojai labai skaito ir psichologines knygas, kuriose aprašomas kelias į sėkmę, likimo valdymo galimybės, kaip įveikti baimes, kaip prisistatyti darbdaviui. Taip pat sakyčiau, kad padidėjo susidomėjimas religinėmis knygomis – ne tik apie krikščionybę, bet ir islamą, budizmą”, – įžvelgia I.Prūsienė.

Nusisuko nuo reklaminių laidų, pamėgo muzikinius projektus

Žiūrimiausių televizijos laidų pobūdis nuo 2001 metų pasikeitė nedaug. “Televizija ir tada, ir dabar atlieka pramoginę funkciją”, – apibendrina TNS LT medijų departamento projektų vadovė Lina Petraitienė. Štai 2001-ųjų kovą žiūrimiausia laida buvo “Dviračio žynios” (21,2 proc.) ir “Teleloto” (20,5 proc.), o dabar – “Žvaigždžių duetai” (14,1 proc.) ir pokalbių laida “Valanda su Rūta” (13,9 proc.).

L.Petraitienė pastebi, kad per dešimtmetį pramogines-reklamines laidas televizijose pakeitė dideli ir brangūs muzikiniai projektai, priblėso infošou populiarumas, tačiau visai šeimai skirti filmai, rodomi penktadienio ar šeštadienio vakarais, ir prieš dešimtmetį, ir dabar yra populiarūs.

“Vienas svarbesnių televizijos žiūrėjimo pokyčius iliustruojančių bruožų yra tas, kad populiariausių laidų reitingai mažėja. Daugėjant matomų televizijos kanalų (tai suteikia daugiakanalės televizijos – kabelinės, palydovinės, skaitmeninės antžeminės, IPTV plėtra), didėja auditorijos išsibarstymas. Vienas žmogus gali matyti daugiau televizijos kanalų, todėl savo žiūrėjimo laiką paskirsto didesniam kanalų skaičiui – pažiūri jų daugiau, bet po mažiau laiko”, – komentuoja L.Petraitienė.

Nedaug keitėsi ir lietuvių kino filmų žiūrėjimo įpročiai. Kino industrijos asociacijos pirmininkas Žilvinas Naujokas tvirtina, kad Lietuvoje lankomiausi didžiausio populiarumo ir kitose šalyse sulaukiantys holivudiniai filmai. “Vienintelis niuansas, kad, prieš ketverius penkerius metus pradėjus dubliuoti vaikiškus filmus, jie atsidūrė lankomiausių sąrašuose”, – atkreipia dėmesį Ž.Naujokas.

Pasak jo, lietuviai mėgsta didelio biudžeto nuotykių filmus, komedijas, tačiau nemėgsta dramų. “Kuo tamsesnis filmas, tuo mažiau žiūrovų Lietuvoje sulaukia. Rimti, geri, mažo biudžeto filmai dažnai įvertinami “Oskarais”, bet Lietuvoje nelabai žiūrimi. Pavyzdžiui, prieš penkerius metus “Oskarą” laimėjęs filmas “Monstras” su aktore Charlize Theron Lietuvoje buvo visai nežiūrimas”, – komentuoja Ž.Naujokas.

"Veido" archyvas