Automobilių spūstys, stovėjimo vietų stygius, stresinės situacijos kelyje, o šiuo metu ir rekordiškai didelės degalų kainos – argumentai, skatinantys prieš sėdant prie vairo dukart pagalvoti. Tačiau dažniausiai galutinis sprendimas būna vienas: važiuoti. Daugeliui lietuvių automobilis yra neatsiejamas nuo kasdienio gyvenimo, namažai daliai ši transporto priemonė – svarbi jų asmenybės ir saviraiškos dalis. Paanalizuokime išsamiau, kokiais automobiliais važinėjame ir kodėl dažnam jie reiškia tiek daug.

Automobilių parkas – didelis, bet senas

Priminsime, kad 1997 m. Lietuvoje vienas automobilis tekdavo penkiems žmonėms, šiuo metu – dviem. Šalies autoparkas nuolat plėtojasi, nepaisant kintančios ekonominės situacijos ir europietiškų degalų kainų, bet neeuropietiškų atlyginimų. Transporto priemonių registro “Regitra” duomenimis, per 2010 m. Lietuvoje įregistruota dar 161 tūkst. lengvųjų automobilių – 17,6 proc. daugiau nei 2009 m. Bendras šalies automobilių skaičius metų pradžioje siekė 1,73 mln. Pagal tai, kiek automobilių tenka tūkstančiui gyventojų, Lietuva patenka tarp 25 pasaulio lyderių ir lenkia kaimynus latvius, estus ir lenkus, taip pat tokias šalis kaip Danija, Čekija, Vengrija (sąrašo viršuje – JAV ir Liuksemburgas).

Tačiau klaidinga būtų manyti, kad visi tie 1,73 mln. automobilių kasdien ir važinėja šalies keliais. Kaip skelbia Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija “Transeksta”, automobilių, kurių techninis pasas šiuo metu galioja, yra 1,18 mln. Vadinasi, beveik trečdalį šalies autoparko sudaro nenaudojami (arba naudojami neteisėtai) automobiliai.

Kalbant apie techniškai tvarkingus ir naudojamus automobilius galima išskirti du pagrindinius šalies autoparko bruožus. Tai yra transporto priemonių senumas ir vokiškų automobilių gausa.

“Transekstos” duomenimis, trys iš penkių automobilių Lietuvoje yra daugiau nei dešimties metų senumo, o dešimtadalis jų pagaminti dar iki 1990-ųjų. Vidutinis automobilio amžius Lietuvoje – 14 metų. Automobilio senumas ypač juntamas atliekant techninę apžiūrą, kurią iš pirmo karto pereina tik kas antra transporto priemonė. Dažnai tai padaryti trukdo per ilgą eksploatavimo laiką susidėvėjusi stabdžių ir išmetamųjų dujų sistema, blogai sureguliuotos šviesos.

Naujos transporto priemonės Lietuvos keliuose yra ir turbūt dar ilgokai bus retenybė. Per pastaruosius trejus metus pagaminti automobiliai sudaro menkus 0,7 proc. šalies autoparko apskritai. Pagrindinė to priežastis, kaip žinoma, yra automobilių kaina, kuri daugumai šalies gyventojų neįkandama. “Autoplius barometro” duomenimis, vidutinė parduoto automobilio kaina šalyje pernai buvo 10 tūkst. Lt. Nauji automobiliai kainuoja bent triskart brangiau, be to, jie iškart gerokai nuvertėja vos išvairuoti iš salono. Kita vertus, krizės itin stipriai paliesta naujų automobilių rinka pamažu atsigauna. Kaip skelbia bendrovė “AutoTyrimai”, pernai per mėnesį būdavo parduodama iki 500 tokių automobilių, šiemet šis skaičius padvigubėjo.

Populiariausi Lietuvoje – vokiški automobiliai

Kita itin ryški mūsų autoparko savybė – automobilių, pagamintų Vokietijoje, populiarumas. “Volkswagen” (VW), “Audi” ir “Opel” markių automobiliai pirmauja tiek pagal pardavimo, tiek pagal atliktų techninių apžiūrų skaičių. Už jų rikiuojasi prancūziški “Renault”, japoniški “Mazda” ir “Toyota”. Vokiškų automobilių paklausą taip pat didina BMW ir “Mercedes-Benz”, tačiau šių markių modeliai mūsų keliuose nėra labai jau dažni.

Pats populiariausias automobilis Lietuvoje – “VW Passat”. Jis yra pirmoje pozicijoje pagal “Autoplius barometro” (pagal tai, kiek šio modelio automobilių buvo parduota) ir “Transekstos” (pagal tai, kiek jų atliko techninę apžiūrą) statistiką. Tiesa, po vienu “Passat” vardu telpa ir senieji, 9-ame dešimtmetyje pagaminti šio automobilio modeliai, ir tie, kuriuos VW į rinką paleido pernai. Iš viso nuo 1973 m. yra sukurtos šešios “VW Passat” kartos.

Vokiškieji automobiliai tradiciškai sietini su kokybe, BMW ir “Mercedes-Benz” atveju – ir su prestižu. Tačiau automobilininko gido “Autoreviu.lt” redaktorius Vidmantas Misevičius mato daug pragmatiškesnę jų populiarumo Lietuvoje priežastį. “Turėti vokišką automobilį yra praktiška. Jei vairuoji “Volkswagen” ar “Opel” ir jis tau sugenda, gali nuvažiuoti į bet kurį servisą – kiekvienas mechanikas žinos, kaip tokį automobilį pataisyti. Atsarginių dalių taip pat bus daug, jos kainuos pigiau. Tuo tarpu jei sugenda, sakykim, “Lancia”, ją tvarkys mažiausiai mėnesį, o kaina bus nepalygiti didesnė”, – teigia V.Misevičius.

Vairavimo kultūra pamažu gerėja

Verta atkreipti dėmesį ir į socialinį automobilio aspektą, kuris Lietuvoje yra labai ryškus. Retam vairuotojui jo automobilis yra tik priemonė nusigauti iš taško A į tašką B.

“Kadaise buvo sakoma, kad Lietuva – žemės ūkio šalis. Dabar dažnai tvirtinama, kad – Lietuva krepšinio ir alaus kulto šalis. Tačiau beveik nekalbama apie tai, kad vienas svarbiausių kulto objektų atkurtos nepriklausomybės Lietuvoje – automobilis”, – teigia fotografas Mindaugas Kavaliauskas, pristatydamas savo parodą “Autoportretai ir autopeizažai”.

“Per pastaruosius dvidešimt metų lietuviui automobilis buvo naujo gyvenimo, laisvės ir rizikos pajautimo, kasdienybės, atostogų ir švenčių, būtinybės, stiliaus, saviraiškos, gyvenimo būdo atspindys, darbo įrankis ir prabangos atributas. Šalia gausaus automobilių kiekio vienam gyventojui, šiandieninė Lietuva ypatinga dideliais tarpžemyninės automobilių prekybos, priežiūros, remonto, autodalių ir kitų verslų mastu, kurie šalyse kaimynėse vos pastebimi”, – tęsia fotografas, mintis iliustruodamas nuotraukomis, kurias šį mėnesį galima išvysti Kauno fotografijos galerijose ir miesto automobilių turguje.

Svarbu tai, kad automobilio kultas – reiškinys, pasitaikantis ne tik tarp mažesnes pajamas gaunančiųjų, bet ir tarp verslininkų. Pastariesiems prabangus ir, pageidautina, didelis automobilis yra statuso įrodymas – nesvarbu, kad tokia transporto priemonė yra nepatogi mieste, o jos savininko vairavimo kultūra menka. “Važiuoju ir matau, kaip visureigį vairuoja poniutė, kuriai šis reikalingas tik iki parduotuvės nuvažiuoti. Atrodo, kad vyras mašiną nupirko vien tam, kad parodytų, jog ne tik žmoną turi, bet gali jai ir brangias dovanas dovanoti”, – ironizuoja “Autoreviu.lt” redaktorius.

Geriausiai vairuotojo prestižą parodo ne transporto priemonė, o vairavimo kultūra. Lietuvoje vis dar įprasta į vairavimą žiūrėti kaip į kovą, kur nuolat viršijamas greitis, apstu nepagarbos kitiems eismo dalyviams. Psichologo Mariaus Daugelavičiaus nuomone, toks vairavimo stilius – savotiškas “garo išliejimas”. “Lietuvoje vairavimo kultūra dar tik formuojasi. Reikia išgyventi dabartinį chaotišką etapą, kol suprasime, kad vairuoti gatvėje nėra lenktynės, o kiti vairuotojai – ne varžovai”, – teigia jis. Situacija pamažu gerėja – kitas “Veido” pašnekovas V.Misevičius pastebi, kad vis dažnesnė vairuotojų pagalba vieni kitiems, atsiranda tarpusavio supratimas, pavyzdžiui, praleidžiamas iš kiemo į judrią gatvę norintis įsukti vairuotojas, užmiestyje pamačius sugedusį automobilį sustojama pažiūrėti, kas atsitiko.

Viešasis transportas pralaimi

Analizuojant lietuvių santykį su automobiliais – iškalbinga yra naudojimosi viešuoju transportu statistika. 2009 m. “Eurobarometro” duomenimis, į darbą automobiliu važiavo 51 proc. vilniečių, viešuoju transportu – 36 proc.

Palyginkime: Paryžiuje automobiliu į darbą vyksta tik 13 proc. gyventojų. Didžioji dalis jų – net 67 proc. – renkasi metro, autobusus ar kitą miesto transportą. Vilniečių prisirišimas prie automobilio gerokai skyrėsi ir nuo Rygos (automobiliu į darbą važiavo 24 proc., viešuoju tranportu – 60 proc.), ir nuo Talino (atitinkamai 39 ir 52 proc.) ar Varšuvos (34 ir 60 proc.) gyventojų.

Žinoma, Vilniuje nėra metro, o sąlygos miesto autobusuose ar troleibusuose kartais būna antisanitarinės. Tačiau prasta viešojo transporto kokybė nėra pagrindinė jo nepopuliarumo priežastis. Situacijos ištakų reikėtų ieškoti gyventojų mentalitete. “Lietuvis yra individualistas, žmogus, vertinantis privatumą. Viešasis transportas verčia derintis prie grafiko, o automobilis asocijuojasi su nepriklausomybe, laisve”, – sako M.Daugelavičius, pastebintis, kad ateinant pavasariui, dalį žmonių iš automobilių gali išlaipinti kita transporto priemonė – dviratis.