Savo pasiekimais akademinėje mokslo bendruomenėje Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesorius habil. dr. Zenonas Norkus gretinamas su vokiečių kilmės sociologu, ekonomistu ir teisininku Maxu Weberiu.

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

„Tai lyderis, formuojantis akademinį standartą tarptautiniu lygmeniu“, – sutaria jo kolegos. Apie universiteto darbo laiką jie sprendžia pagal tai, kada užsidega ir užgęsta šviesa jų bendradarbio Zenono Norkaus kabineto lange. Atsidavimu didžiajai savo aistrai – mokslinei veiklai garsėjantis sociologas iki šiol neskaičiuoja tam skiriamų savo gyvenimo valandų. Su tamsa iš namų išeinantis ir su ja grįžtantis „Veido“ Mini Nobelio laureatas savo tyrinėjamus dabarties reiškinius kaskart susieja su praeitimi. Dėl to profesorius vadinamas besikuriančios lietuviškos lyginamosios istorinės sociologijos klasiku.

„Vienus metus esu praleidęs lyginamosios istorinės sociologijos centre Berklyje, ten ir atradau savitą, man artimą rašymo manierą, kurią galėčiau pavadinti vėberiška. Iki tol daug studijavau šio vokiečių sociologo veikalus, o paskui pats pamėginau socialinius reiškinius nagrinėti panašiu būdu, kaip kadaise darė jis. Būtent jo ir šiuolaikinės JAV lyginamosios istorinės sociologijos pavyzdžiu parašiau pastaruoju dešimtmečiu išleistas knygas“, – aiškina mokslininkas, nevadinantis savęs tipišku sociologu.

Naujausią profesoriaus knygą, kurioje pokomunistinės Lietuvos raida lyginama su tarpukario nepriklausomybės dvidešimtmečiu, recenzavęs Vytauto Didžiojo universiteto sociologas Vylius Leonavičius apibūdina jį kaip interdisciplininį tyrėją, apimantį sociologijos, istorijos, ekonomikos, demografijos, statistikos ir politologijos perspektyvas bei gausius empirinius šių disciplinų duomenis. Itin kruopščiai, detaliai ir nepriekaištingai kiekvieną savo tyrimą atliekantis mokslininkas nelieka nepastebėtas ir tarptautinės mokslininkų bendruomenės.

Gal todėl kiekvienos sociologijai giminingos srities mokslininkai mielai priskiria šį žmogų prie savų. Su tuo nelinkęs sutikti Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas Arūnas Poviliūnas: „Baikite tas kalbas, kad jis istorikas. Gryniausias sociologas. Tik jo įvairiapusiškumas ir tai, kad jis labai apsiskaitęs, daug ką išmanantis, leidžia jam diskutuoti bet kuria tema. Retai pasitaiko, kad mokslininkas būtų dar ir puikus administracijos darbuotojas, bet Z.Norkus – labai geras prodekanas. Jei tik reikia priimti rimtus sprendimus, konsultuojuosi su juo.“

Šio žmogaus autoritetą akademinėje bendruomenėje tvirtina tai, kad kiekvienam jis randa laiko, skiria reikiamo dėmesio, geba patarti ar oponuoti ginant mokslinius darbus.

„Klasikinio tipo mokslininkai, kaip Z.Norkus, – šiandienos universitete lyg nykstantys dinozaurai. Šiandien tokių mokslininkų dar vienas kitas yra, bet klausimas, ar tuo pasižymės naujoji jų karta“, – svarsto Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorė, akademiko žmona Jūratė Černevičiūtė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-03-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.