Daugiausiai išradimų pagrindu sukurtų produktų parduoda lazerių ir biotechnologijų kūrėjai bei gamintojai.

Nedidelėse aukštųjų technologijų bendrovėse, neretai atskilusiose nuo universitetų skyrių, Lietuvos mokslininkai kuria, gamina ir į platųjį pasaulį paleidžia nemažai inovatyvių gaminių. Prieš daugelį metų su verslu pradėję bendradarbiauti siekdami išlaikyti save ir savo kolektyvus, dabar jie neretai skatinami jau kito motyvo – pamatyti savo sukurtas inovacijas praktikoje ir koja kojon žengti su naujausiomis tendencijomis. Šalyje verdant diskusijoms, kad mokslą ir verslą Lietuvoje skiria praraja, šie mokslininkai – pavyzdys, kad šią prarają įveikti galima. „Veidas“ pažvelgė, kokie lietuvių išradimai ir inovacijos sėkmingiausiai prigijo šiandieninėje rinkoje.

Sukūrė lazerinį prietaisą daugybei ligų gydyti

Liūdna konstatuoti, bet Lietuvoje išradimų pagrindu sukurti gaminiai – dar pakankamai retas reiškinys. Valstybinių patentų biuro statistika rodo, kad Lietuvoje šiuo metu galioja apie 300 lietuvių sukurtų patentų, tačiau per metus sudaromos tik 3–4 licencinės sutartys, kai už tam tikrą atlygį autorius suteikia galimybę patentu laikinai naudotis kitiems subjektams ir pasirašomos 5–6 teisių perdavimo sutartys, kai nuosavybės teisės į išradimą parduodamos. Tai labai menka dalis, turint omenyje, kad per metus Lietuvoje išduodama apie šimtas naujų patentų.
Kad komercializuojama tik labai nedidelė išradimų dalis, savo pavyzdžiu patvirtina ir daugiau nei dvidešimt metų UAB „Lazerinės technologijos centrui“ vadovaujantis ir lazerinius prietaisus medicinai kuriantis Rimantas Kanapėnas – iš daugiau nei 300 jo sukurtų išradimų komercializuota tik 10–15 proc. Sėkmingiausiai rinkoje prigijo ir didžiausią paklausą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje turi mokslininko sukurtas lazerinis prietaisas LMP-010M, skirtas gydyti įvairiausias sąnarių, dantų, skrandžio, kvėpavimo takų ir daugelį kitų ligų, taip pat sumušimus, žaizdas. R.Kanapėnas skaičiuoja, kad nuo 2005 m. pardavė apie tūkstantį tokių prietaisų, Lietuvoje kainuojančių 1,9 tūkst. Lt, užsienyje – apie 5 tūkst.
„Jį naudoja gydymo įstaigos, reabilitacijos centrai, bet daugiausiai perka privatūs asmenys individualiam naudojimui. Jis gali būti naudojamas ne mažiau kaip dešimtyje medicinos sričių“, –  prietaiso unikalumą pabrėžia R.Kanapėnas.  „Lazerinės technologijos centre“ sukurti ir parduodami ne tik lazeriai medicinai, bet ir elektrinis raumenų treniruoklis, prietaisas vyrų ir moterų seksualinėms problemoms šalinti, testometras vaisingoms nevaisingoms dienoms nustatyti.
Lazerininkai ir biotechnologai Lietuvoje parduoda bene daugiausiai inovacijomis arba išradimais paremtų produktų, o daugiausiai išradimų komercializuoja tokie mokslininkai, kaip R.Kanapėnas – pasukę į verslą ir įkūrę įmones. Garsiausi pavyzdžiai – Viktoras Butkus, įkūręs įmonę „Fermentas“ ir ją pardavęs JAV koncernui „Thermo Fisher“, Algirdas Bumelis, įsteigęs „Sicor Biotech“, Saulius Grigiškis, vadovaujantis „Biocentrui“ ir visos lazerių kompanijos.

Klientai – nuo „Siemens“ iki „Samsung“

Jau daugiau kaip du dešimtmečius versle sukasi ir mokslininkas Juozas Gecevičius, įkūręs bendrovę „GTV“. Robotizuotas linijas pramonei gaminanti įmonė savo gaminius eksportuoja į daugybę šalių, o tarp klientų yra tokie garsūs vardai, kaip „Siemens“, kuris įsigijo lietuvių sukurtą vandens apskaitos prietaisų tikrinimo liniją. J.Gecevičius atskleidė, kad šiuo metu bręsta dar keli stambūs projektai – šveicarų investicinis fondas svarsto galimybę pastatyti metalo dirbinių gamyklą Lietuvoje, naudodamas „GTV“ sukurtą technologiją. Tiesa, savo naujovių J.Gecevičius nepatentuoja, nes tvirtina, kad tuomet jas lengvai nusižiūrėtų konkurentai, o nedidelė įmonė neišgalėtų samdytis brangių advokatų ir apsiginti. „Patentuojant robotizuotą sistemą, tenka atskleisti pernelyg daug informacijos, todėl pagal ją net vidutinio lygio projektavimo organizacija gali pradėti gamybą“, – aiškina J.Gecevičius.
Tokios pačios pozicijos laikosi ir mokslininkas Povilas Adomėnas, kontraktus su užsienio elektronikos ir organinės chemijos kompanijomis turintis jau daugybę metų – jo ir kolegų produktai keliauja į Vokietiją, Japoniją, Lenkiją. Vilniaus universiteto (VU) Taikomųjų mokslų instituto Skystųjų kristalų laboratorijos vedėjas ir įmonės „Tikslioji sintezė“ vadovas P.Adomėnas pasakoja, kad dar sovietmečiu jis su kolegomis įmonėms pradėjo pardavinėti skystuosius kristalus, o šiuo metu specializuojasi dviejose srityse: pirma, gamina tarpinius produktus organinei elektronikai – OLED medžiagas, iš kurių gaminami ploni šviečiantys sluoksniai, naudojami naujos kartos mobiliųjų telefonų, televizorių ekranuose, o antra sritis – medžiagos, įeinančios į organines saulės baterijas. „Mes nuo pat pradžių buvome orientuoti į darbus, kurių kažkam reikia. Mūsų sąraše – 300 medžiagų, iš kurių trisdešimt niekas kitas pasaulyje negamina“, – pabrėžia P.Adomėnas.
Fizikinių technologijų mokslinių tyrimų centro Optoelektronikos skyriaus vadovas Arūnas Krotkus taip pat prisidėjo kuriant „purpurinę“ laboratorijos  įmonę – UAB „Teravil“. Mokslininkas vadovavo kuriant technologiją, kurios pagrindu sukurtus prietaisus įmonė šiuo metu sėkmingai parduoda Japonijoje, Kinijoje, Singapūre, Australijoje. Šie prietaisai – optoelektroninės technologijos, skirtos spektroskopiniams matavimams teraherciniame diapazone. Tokių prietaisų gamintojų rinkoje praktiškai nėra, o „Teravil“ užsakovai – įvairios mokslinės laboratorijos. Šiuos prietaisus bandoma taikyti medicinoje, pramonėje, taip pat saugumo tikslais – pavyzdžiui, su jais galima per atstumą aptikti sprogstamąsias, narkotines medžiagas. O po kelerių metų lietuviai galbūt rinkai pasiūlys dar svarbesnį produktą. Pasirodo, Lietuvos mokslininkai kartu su Dundee universitetu Škotijoje kurs dujų sensorius medicinai. „Tikimės pradėti taikyti juos oro matavimams – iškvepiamame ore yra dešimtys, jei ne šimtai molekulių, kurios gali būti panaudotos įvairiausių ligų diagnostikai, tokių kaip plaučių vėžys, astma, cukrinis diabetas“, – pasakoja A.Krotkus.
Dar vieni sėkmingai su užsienio kompanijomis bendradarbiaujantys mokslininkai – KTU profesoriai chemikai Juozas Vidas Gražulevičius ir Vytautas Getautis, pardavę keletą patentų „Samsung elektronics“ kompanijai, o šiuo metu turintys kontraktą su didžiausia chemijos kompanija pasaulyje „BASF“ iš Vokietijos.
Prie sėkmingo inovacijų pardavimo rinkoje sparčiai juda ir KTU profesorius Arminas Ragauskas, savo sukurtus technologinius sprendimus patentuojantis JAV. Ankstesni šio mokslininko išradimai jau sėkmingai virtę produktais – jo sukurtus industrinius matuoklius, kurie naudojami šilumos apskaitai industriniuose objektuose, kelioliką metų sėkmingai gamina ir pardavinėja įmonė „Axis industries“.
Šis mokslininkas kartu su kolegomis taip pat sukūrė ir unikalią ultragarsiniu matavimu paremtą technologiją, kuri leidžia stebėti smegenis, neimplantuojant į jas įvairiausių jutiklių. Iki šiol niekas pasaulyje tokios technologijos nesugebėjo sukurti. Šiuo metu atliekami klinikiniai tyrimai – jei jie bus sėkmingi, po metų ar dvejų šie prietaisai bus gaminami Lietuvoje ir eksportuojami į JAV ir ES rinkas. Ši naujovė sulaukė didžiulio susidomėjimo JAV – rezultatų nekantriai laukia JAV karinės oro pajėgos, NASA, daugybė ligoninių, kuriose atliekami klinikiniai tyrimai. „Šita technologija tokia pat reikšminga bet kurioje neuropatologijos srityje kaip ir kraujospūdžio matavimo technologija kardiologijoje“, – lygina A.Ragauskas.
Aktyviai savo išradimus komercializuoja ir Biotechnologijų instituto mokslininkai.

Išradimai iš būtinybės

Lietuvoje mokslininkai daugiausiai kuria ir parduoda mokslui ar verslui reikalingus inovatyvius ir sudėtingus sprendimus, tačiau buityje praverčiančius daiktus dažniausiai sukuria gyventojai, spręsdami juos kankinančias problemas. Štai šaltkalvis Stasys Šaduikis iš Mikališkių kaimo išrado ir užpatentavo efektyvius spąstus kurmiams, kuriuos iki šiol pardavinėja už kelias dešimtis litų. Vilnietis Šarūnas Davainis sukūrė masažinį stalą, kurio unikalumas –  masažo metu naudojami infraraudonieji spinduliai, šildantys masažuojamą kūną, o dvi vilnietės Justė Šoblinskaitė ir Rita Pivoriūnaitė – bato kulną saugančią priemonę.
Yra ir dar vienas išradėjų tipas – verslininkai, kurie išradėjais tampa iš būtinybės, nes ieško efektyvesnių ir inovatyvesnių sprendimų savo veikloje. Štai įmonė „Antrocelas“ sugalvojo komponentą asfalto mišiniams, kuris dangą padaro atsparią šalčiui ar liūtims, o ūkininkas, pievagrybių auginimo įmonės „Baltic Champignons“ savininkas Kęstutis Jusčius įdiegė tris išradimus pievagrybių auginimo srityje.
„Išradimai gimė ieškant efektyvesnės gamybos sprendimų ir siekiant sunaudoti mažiau energetinių resursų. Šiame versle dirbame 20 metų, o technologijos, kurią buvo galima užsienyje nusipirkti, pradėjo nepakakti, tad ėmėme ieškoti kitų būdų – patys sukūrėme įrenginius ir dalis inovacijų pasiteisino“, – dėsto Vilniaus universitete vadybą baigęs K.Jusčius.
Patentavimo klausimais konsultuojančios advokatų kontoros „Metida“ patentinė patikėtinė Birutė Dauderienė pastebi, kad sėkmingiausiai išradimus komercializuoja juos sukūrusios įmonės, inovacijas iškart įdiegiančios į gamybą ir patikrinančios, o gyventojams ar mokslininkams neretai pritrūksta lėšų vien užpatentuoti savo gaminį.
Beje, išradėjai vienbalsiai tvirtina, kad komercializavimo procesas labai sudėtingas ne tik dėl to, kad brangiai kainuoja sukūrimas, patentavimas, pagaminimas, tyrimai, klientų paieška, bet dar ir dėl to, kad ne visada išradimas gali pasiteisinti praktikoje. Pavyzdžiui, mokslinės įrangos platinimu užsiimanti įmonė „Energenas“ 2008 m. nusprendė pasukti į išradimų komercializavimo sritį, tačiau iki šiol iš to pinigų neuždirba. Kitas minimas barjeras – Lietuvoje beveik nėra investuotojų, kurie pasiryžtų rizikuoti ir investuoti į išradimus.
Tiesa, dabar priėjimo prie lėšų ir bendradarbiavimo galimybių tarp verslo ir mokslo vis daugėja – ypač dėl įvairių ES programų. Bet norint paskatinti išradimų komercializavimą, labai svarbus dar vienas aspektas – reikia keisti požiūrį į pačią patentavimo praktiką. „Stengiamės aiškinti, kad žaisti patentavimą neapsimoka. Reikia rimtai galvoti ir užsiimti komercializavimu iš anksto, kad atsipirktų patentavimo lėšos ir patentas padėtų sukurti verslą arba toliau jį plėtoti“, – pataria B.Dauderienė.