Didžiausias dešimtmečio matematikos mokslo laimėjimas Lietuvoje – išplėtota ir vėl ant pjedestalo užkelta tikimybių teorijos mokykla.

“Veidas” šiemet pirmą kartą rengia projektą “Mini Nobelis” ir pristato dešimt daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį pasiekusių ir nusipelniusių Lietuvos mokslininkų. Šis straipsnis apie mokslininkus, daugiausiai pasiekusius matematikos srityje, o kitos devynios publikacijos – apie kitų sričių šviesulius ir labiausiai nusipelniusius mokslininkus.

Per dešimtmetį nuveikta daug

“Vieni matematikai kloja teorijų pamatus, kiti gerina pasaulio rekordus spręsdami uždavinius, treti rūpinasi teorijų taikymu praktikoje. Ir vieni, ir kiti per pastarąjį dešimtmetį nuveikė labai daug”, – laimėjimus matematikos mokslo srityje giria Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Tikimybių teorijos katedros profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas Eugenijus Manstavičius.
Ir jis, ir dar trys dešimtys kalbintų matematikų sutiko išvardyti didžiausius per dešimtmetį kolegų laimėjimus tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.
Žinoma, kaip sako VU MIF dekanas prof. Gediminas Stepanauskas, dabar jau ne tie laikai, kai mokslininkai galėjo puikuotis atradę elektrą, o matematika – ne tas mokslas, kuris gali kokiu nors išradimu apversti pasaulį aukštyn kojomis. Vis dėlto paprašyti įvardyti, kas, jų manymu, yra iškiliausias Lietuvos mokslininkas, daugiausiai nuveikęs per pastaruosius dešimt metų, Lietuvos matematikai kone vieningai nurodo prof. habil. dr. Donatą Surgailį. “Tai bene daugiausiai pasiekęs Lietuvos matematikas, klojantis mokslo fundamentus”, – įsitikinęs E.Manstavičius.
Tarp D.Surgailio nuopelnų – išplėtota procesų teorija, rezultatų taikymas finansų ekonomikoje. Kaip lygiavertis mokslininkas jis dirba ir su pasaulyje garsiais matematikais, o Lietuvoje tiesiog vadinamas rimčiausiu šalies matematiku.

Vėl sužibėjo tikimybininkai

D.Surgailio ir kitų mokslininkų pastangomis tikimybių teorija Lietuvoje, kaip ir sovietiniais metais, vėl yra “ant bangos”. Už jos atgaivinimą galima dėkoti D.Surgailio mokytojui prof. habil. dr. Broniui Grigelioniui, įkvėpusiam ne tik šį, bet ir kitus savo mokinius toliau plėtoti atsitiktinių procesų teoriją. Prof. Remigijus Leipus pabrėžia, kad ši sritis nepaprastai svarbi ją pritaikant fizikos, dalelių modeliavimo, finansų, draudos matematikos srityse.
Tikimybių teorijos srityje (ir ne tik per pastaruosius dešimt metų) stebėtinų rezultatų pasauliniu mastu pasiekė ir pernai miręs prof. hab. dr.Vidmantas Bentkus, ir diferencialinių lygčių su dalinėmis išvestinėmis mokyklą atgaivinęs prof. habil. dr. Konstantinas Pileckas. Beje, jį kolegos mokslininkai giria ir už tai, kad pasiekė svarių rezultatų tiriant septyniasdešimt metų neišsprendžiamą Lerė (Leray) problemą, yra vienas geriausiai pasaulyje nusimanančių apie Navjė-Stokso lygčių sistemą begaliniuose sluoksniuose ir begaliniuose cilindruose.
Šmaikštumo nestokojantys matematikai pabrėžia, kad siaurame matematikų rate plačiai žinomas Bogovskio operatorius ir Bogovskio teoremos prof. K.Pilecko vardu nebuvo pavadintos tik dėl M.E.Bogovskio nesąžiningumo.
O kylančia matematikos mokslo žvaigžde beveik sutartinai vadinamas prof. habil. dr. Artūras Dubickas, kuris, būdamas vos 47 metų, jau yra gerai žinomas visame pasaulyje. “Jis nepaprastai nagingas gerindamas kitų rezultatus. Nors pats teorijų nekuria, bet, tarsi sporte, siekia naujų rekordų”, – komplimentų jam negaili E.Manstavičius.
Tarp daugiausiai nuveikusiųjų verta paminėti ir diferencialinių lygčių srityje dirbantį pernai Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanotą akademiką prof. habil dr. Mifodijų Sapagovą.
Iš mokslininkų apklausos sužinome, kad pagarbos mokslo pasaulyje nusipelno taip pat ir dinaminių sistemų bei chaoso tyrimo mokyklą sukūręs KTU profesorius habil. dr. Minvydas Kazys Ragulskis, taip pat – VU profesorius, akademikas habil. dr. Feliksas Ivanauskas, habil. dr. Rimas Norvaiša, prof. Vidmantas Pekarskas ir būrys kitų matematikų.

Informatikoje svarbiausia – pritaikymas

Nemažai per dešimtį metų pasiekta ir su matematika dažnai į vieną “suplakamos” informatikos srityje. Tiesa, informatikos mokykla Lietuvoje neturi senų tradicijų ir nėra labai stipri. Be to, šioje srityje dirbantys mokslininkai dažnai balansuoja tarp kelių skirtingų mokslų ir juos pavadinti grynais informatikais būtų klaida.
Vis dėlto iš informatikų mokslininkai išskiria akademiką prof. habil. dr. Adolfą Laimutį Telksnį, kuris ne tik atlieka informatikos taikymo mokslinius tyrimus, bet ir vadovauja įvairiems projektams, pavyzdžiui, RAIN (Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo projektas), be to, skelbia publikacijas pripažintuose Lietuvos bei tarptautiniuose mokslo žurnaluose.
Kaip daug pasiekusi išskiriama ir prof. dr. Lina Nemuraitė. Ji taip pat derina mokslinius tyrimus su praktiniu jų pritaikymu – rengia monografijas, vadovėlius, publikuoja straipsnius, o kartu dalyvauja vykdant ūkio subjektų užsakymus. Informatikos srityje svarbių laimėjimų taip pat yra pasiekęs ir statistinio modeliavimo bei  neurotinklų srityse dirbantis kelių pripažintų monografijų autorius prof. habil. dr. Šarūnas Raudys.

Dešimtmečio matematikai
1. Prof. habil. dr. D.Surgailis
2. Prof. habil. dr. K.Pileckas
3. Prof. habil. dr. A.Dubickas
4. Prof. habil. dr. V.Bentkus
5. Prof. habil. dr. B.Grigelionis

Dešimtmečio informatikai
1. Prof. habil. dr. A.L.Telksnys
2. Prof. habil. dr. R.Simutis
3. Prof. dr. L.Nemuraitė
4. Prof. dr. R.Baronas
5. Prof. habil. dr. Š.Raudys

Šaltinis: “Veido” atlikta mokslininkų apklausa

Matematikos mokslininkai per 10 metų “ISI Web of Science” leidiniuose paskelbė publikacijų