J. Vaitkus (kairėje) ir R. Paulauskas

Rytis PAULAUSKAS

Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius, ambasadorius

Akad. prof. Juozas Vidmantis VAITKUS

CERN projektų dalyvis nuo 1995 m.

Mūsų šaliai svarbių datų kalendorių papildė naujas įrašas – birželio 27 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) generalinė direktorė dr. Fabiola Gianotti pasirašė susitarimą, pagal kurį Lietuva taps didžiausio pasaulyje mokslinių tyrimų centro CERN asocijuota nare. Mūsų šalies tyrėjams ir pramonei ši narystė atvers kelius į aukščiausią mokslo ir technologijų lygą.

CERN – tai daugiau kaip šešiasdešimt metų gyvuojanti organizacija, kurioje atliekami fundamentiniai visatos sandaros tyrimai, kurie padėjo atrasti naujas daleles ir patvirtino gravitacijos prigimties teoriją. Talentingos jungtinės pajėgos CERN sukūrė daug išskirtinių dalykų, pavyzdžiui, didįjį hadronų greitintuvą (LHC), pasaulinį žiniatinklį (angl. World Wide Web), didelių duomenų saugyklas ir pozitronų emisijos tomografiją (PET), galingą medžiagų apykaitos ir ligų, ypač vėžio, diagnostikos priemonę.

CERN jau dviem dešimtmečiams yra suplanavusi savo mokslinę bei eksperimentinę veiklą ir identifikavusi iššūkius, o studijose nagrinėjamas naujos generacijos 80–100 km spindulio greitintuvo, leisiančio pasiekti beprecedentę energiją, statybos tikslingumas. Tokie eksperimentai dar labiau išplės žmonijos pažinimo ribas: mokslo pasaulis dar nežino, kas sudaro tamsiąją medžiagą, ar egzistuoja paslėptos dimensijos.

Šios studijos vyksta pasaulinės konkurencijos – naujos JAV neutrinų programos bei Azijos regiono iniciatyvų kurti aukštos energijos greitintuvus sąlygomis. CERN aukštų pareigūnų teigimu, organizacijoje kuriamos dalelių fizikos strategijos Europoje – mokslinio potencialo stiprinimo ateitis. Tai pasauliui suteikia naujų postūmių bendradarbiauti mokslo ir technologijų srityje, o Lietuvai – tapti šios veiklos partnere.

Kokie adaptyvūs iššūkiai laukia Lietuvos, jai tapus asocijuota CERN nare? Pirmiausia Lietuva turi pasinaudoti galimybėmis įsisavinti naujas technologijas, parengti jomis besinaudosiančius specialistus bei mokslininkus. Būtina, kad mūsų universitetai, institutai ir verslas sutelktų bendras pajėgas šioje svarbioje srityje. Tam pasiekti turime konsoliduoti savo akademinį ir pramonės potencialą: puslaidininkių tyrėjus (bendradarbiavimo su CERN pradininkus), dalelių fizikos teoretikus, informatikus, taip pat medikus, fizikos mokytojus bendram tikslui – ambicingai ilgalaikei veiklai organizacijoje. Tai mažins protų nutekėjimą iš Lietuvos – jau dabar nemažai mūsų mokslininkų ir informacinių technologijų specialistų CERN dirba su pasaulinio garso universitetais. Su jais į Lietuvą atkeliaus naujos technologijos, o doktorantai, bendradarbiaujantys CERN su pasaulinio garso mokslininkais, padės vystyti dalelių fiziką, inžineriją ar branduolinę mediciną, ypač vėžinių ligų ir diagnostikos srityse.

Lietuvos aukštųjų technologijų pramonė galės įsitraukti į CERN organizuojamus konkursus duomenų saugojimo srityje ar steigiant naujas įmones verslo inkubatoriuje. Lietuvoje veikiančių lazerių ir biotechnologijų įmonių produkcija jau matoma pasaulyje, todėl dabar atėjo laikas priimti iššūkį mūsų elektronikos ir tiksliosios mechanikos pramonei, nes pasirašyta sutartis visiems atvers naudingų galimybių.

Antra, laipsniškai reikės atsisakyti perteklinių vidinių derinimo procedūrų ir stiprinti ryšius tarp mūsų mokslo bei valstybės institucijų, taip pat tiesiogines partnerystes su CERN. Stebina, kaip efektyviai ir paprastai reglamentuojami santykiai organizacijoje, kurioje sprendimų priėmimo vertikalę efektyviai keičia stiprūs horizontalūs ryšiai tarp įvairių tarptautinių projektų komandų. Sėkmė lydi CERN, kuri dešimtmečiams į priekį planuoja savo mokslinę bei eksperimentinę veiklą ir jau identifikavo XXI amžiaus iššūkius. Tai padės ir Lietuvai išmokti ilgalaikio planavimo meno.

Šioje organizacijoje veikia skaidrios viešųjų pirkimų, mokslinės etikos ir duomenų saugumo sistemos. CERN stipri ir savo eksperimentine kultūra. Joje nesėkmės yra neišvengiama proceso dalis, todėl jos turi būti priimamos ir iš jų mokomasi. Šių principų turėsime laikytis ir mes.

Trečia, jaunąją kartą jau dabar turime nuosekliai orientuoti rinktis inžinerijos (robotikos, elektronikos, duomenų valdymo, informacinių technologijų), matematikos, fizikos bei medžiagų mokslo tyrėjų karjerą. CERN turi inovatyvias mokytojų ir mokinių programas, skatinančias galvoti apie tai, kokių profesijų reikės 2030, 2040 ar 2050 metais. Lietuvos mokytojų bei Kauno jėzuitų gimnazijos mokytojų ir moksleivių grupės jau lankėsi organizacijoje, laukiamos ir kitos grupės!

Ketvirta, CERN yra svarbus mokslinės diplomatijos instrumentas. Ši laboratorija geba suvienyti mokslininkus net ir iš tų regionų, kuriuose vyksta karas ar tvyro įtampa. Pavyzdžiui, 2017 metų pradžioje buvo inauguruotas pirmasis dalelių greitintuvas Jordanijoje. Jis skatina ne tik pasaulinio lygio mokslinius tyrimus, bet ir tarpusavio supratimą bei toleranciją tarp aštuonių Artimųjų Rytų regiono kaimynių. Todėl mūsų diplomatai turi matyti ir gebėti papildyti akademinės sferos sukuriamą lauką investicijoms ar tarptautiniams santykiams pagerinti, o savo kasdieniame darbe dažniau taikyti duomenų analizę, skatinančią kritinį mąstymą.

Buvęs CERN generalinis direktorius prof. Rolfas Dieteris Heueris mėgsta sakyti, kad per kelis tūkstančius metų žmonija pažino apie 5 proc. mus supančios 13,8 mlrd. metų visatos. Naujosios technologijos paspartins fundamentinius tyrimus, o kartu ir eksperimentinę plėtrą plačiu mastu, todėl mūsų mokslininkų, inžinierių ir pramonės atstovų laukia įdomus ateinantis šimtmetis. O Lietuvai – tai gera galimybė išugdyti Nobelio premijos laureatų ar tapti tokio lygio komandų lygiaverčiais nariais!