Lietuvos aukštojo mokslo srityje vyksta nenuginčijami pokyčiai, kurių sėkmė ar nesėkmė lems tolesnį universitetų ir jų parengiamų absolventų konkurencingumą ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje rinkoje.
Prognozuojama, kad studentų pasaulyje per maždaug du dešimtmečius pagausės apie keturis kartus, nuo 99 iki 414 mln. Tai rodo, kad pasaulinė išsilavinimo paklausa tikrai yra. Tačiau išlieka klausimas, ar mūsų universitetai sugebės atsiriekti savo dalį, ar bus prispausti tarptautinės konkurencijos.
Lietuvoje veikia 23 universitetai (14 valstybinių ir 9 nevalstybiniai) ir 24 kolegijos (13 valstybinių ir 11 nevalstybinių). Mažiau nei 3 mln. gyventojų turinčiai šaliai, besidorojančiai su emigracijos potvyniu, tai atrodo daugoka.
Nenuostabu, kad šalyje jau kuris laikas nerimsta kalbos apie aukštųjų mokyklų jungimąsi ir integraciją. Tai vyksta – universitetų konsorciumo kūrimą inicijavo trys Kauno universitetai: Kauno technologijos universitetas (KTU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU).
Švietimo ir mokslo ministro prof. dr. Dainiaus Pavalkio manymu, šiuo metu aukštajame moksle nori nenori vyksta integraciniai projektai. “Tikiu, kad jungimosi procesų tikrai sulauksime. Tai turėtų užtikrinti geresnę kokybę, didesnį matomumą pasaulyje bei geresnes vietas reitinguose”, – apibendrina D.Pavalkis.
Tokiai nuomonei pritaria ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas bei KTU rektorius prof. habil. dr. Petras Baršauskas. Jo manymu, ateinantį dešimtmetį tai bus neišvengiama. “Studentų mažėja, pasaulinės stambėjimo tendencijos taip pat aiškios. Nesame kokia nors izoliuota oazė, mus tai irgi veikia”, – pripažįsta P.Baršauskas.
Pasak rektoriaus, tai gali lemti naujos kokybės studijas ir mokslą, didesnį universitetų konkurencingumą tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje bei efektyvumą, mažesnes sąnaudas. Tai aktualu tuo požiūriu, kad norint parengti gerą specialistą dažniausiai prireikia ir išsamių kitų disciplinų žinių. Tam ne tik reikia vienoje vietoje surinkti reikiamus specialistus, kurie dėstytų studentams, bet būtina ir įvairi mokslinė įranga, kurią būtina nuolat atnaujinti. Kadangi kiekvienas universitetas visko, ko reikia, turėti negali, nes tai per brangu, būtina telkti išteklius ir išnaudoti kiekvieno stipriąsias puses.
“Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklas turės keistis ir prisitaikyti prie situacijos. Sprendimai gali būti įvairūs. Jos gali nuspręsti jungtis tarpusavyje, kaip apie tokius ketinimus jau pranešę Kauno universitetai, taip pat ieškoti partnerių užsienyje bendroms studijoms vykdyti (pavyzdžiui, Mykolo Romerio ir Anglijos universitetai, ISM ir Ilinojaus universitetas) arba ieškotis strateginių investuotojų (pavyzdžiui, ISM ir ARVI)”, – vardija Mokslo ir studijų stebėsenos centro direktorė Jurgita Petrauskienė ir pabrėžia, kad aukštųjų mokyklų gyvybingumą stipriai lems gebėjimas mažėjantį vietinių studentų skaičių kompensuoti visoms studijoms atvykstančiais studentais iš užsienio šalių.
Ne kaupti žinias, o gebėti mokytis
Taikantis prie pasaulinių tendencijų ir siekiant išlaikyti konkurencingą aukštojo mokslo sektorių kyla daug iššūkių, į kuriuos būtina atsiliepti. Politikos analizės centro “Visionary Analytics” partnerio ir aukštojo mokslo analitiko dr. Žilvino Martinaičio teigimu, vienas esminių iššūkių – mokslo ir studijų vienovės įgyvendinimas (studijų programų vykdymas atsižvelgiant į naujausių tyrimų rezultatus).
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” (http://prenumerata.veidas.lt/lt/order/magazine?id=17590), pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.